Ekskursijos metu ne kartą buvo paminėta, kad tokio avarinio vamzdžio, kokį turi „Grigeo Klaipėda“, Grigiškėse nėra, o avarijos metu būtų tiesiog stabdoma gamyba, vis dėlto aplinkosaugininkai tokį vamzdį aptiko. Tiesa, teigiama, kad jis – jau seniai uždarytas ir nebenaudojamas.
Aplinkosaugininkai neįtikinti – apėję 47 hektarų „Grigeo“ Grigiškių teritoriją aptiko daugiau vamzdžių, negu yra nurodyta plane.
„Leidime yra tam tikras kiekis išleistuvų, o situacija tokia, kad čia mes jų randame daugiau. Galbūt jie yra be leidimų, galbūt jiems leidimo ir nereikia: viskas priklauso, kas leidžiama, ir iš kur leidžiama.
Tačiau plane pažymėti ne visi. Matėme gal vienuolika ar dvylika, plane – penki. Du buvo tie, kur neveikia, uždaryti“, – sakė Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Žilvinas Lefikas.
Jo teigimu, nors neaiškumų yra, aplinkosauginkinai iškilusius klausimus pasitikslins.
„Kadangi įmonė jau pateikė nuotekų tinklų schemas, dabar apžiūrėjome vizualiai, o paskui reikės sėsti prie brėžinių ir žiūrėti, ar atitinka viskas, ar ne“, – teigė Ž.Lefikas.
Išvadoms reikės laiko
„Kyla daug klausimų: kaip yra su sovietiniais laikais pastatytos gamyklos vamzdynais – ar jie yra išvesti į Nerį, ar uždaryti, ar ne, ar iš jų galima leisti nevalytas nuotekas? Tie klausimai yra atviri, ir kad paneigtume, ar įsitikintume, kad taip nėra – dar reikia laiko“, – pirmadienį žurnalistams Grigiškėse sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas teigė, kad dabar svarbiausia bus peržiūrėti įmonės technologinį procesą.
„Kadangi vandenį jie gauna ne iš „Vilniaus vandenų", o ima iš Vokės upės, reikės įsitikinti, kiek jie jo ima ir tada palyginti, kiek nuotekų jie atiduoda mums.
Kiek yra nuotekų, mes žinome, tačiau neturime jų sunaudojamo vandens kiekio skaičiaus. Gavę tokius skaičius galėsime įsitikinti, kiek jie praranda technologiniame procese, kiek jo išsigarina ir ar visos nuotekos patenka „Vilniaus vandenims“, – sakė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius M.Švaikauskas.
Pasak M.Švaikausko, vizualiai apžiūrėjus bendrovės infastruktūrą galutinio atsakymo dėl galimos įmonės Grigiškėse taršos nėra.
„Viską apžiūrėjome tik vizualiai. Įmonės prašysime ir visų vamzdynų išvedžiojimų schemų, aiškinsimės, kur technologiškai iš kokios siurblinės patenka, nes vienareikšmiško atsakymo ir dabar nėra – matome ir tam tikrus avarinius buvusius išleistuvus, kurie tarsi vizualiai yra užkalti (ir seniai užkalti), tačiau bendros schemos tikrai prašysime“, – kalbėjo M.Švaikauskas.
„Grigeo“ Grigiškėse dėl padidintos taršos, patenkančios į „Vilniaus vandenų“ infastruktūrą, moka papildomai. Tačiau M.Švaikauskas pripažino, kad „Grigeo“ 2019 metais sumokėjo mažiau, negu 2018 metais.
„Tai reiškia, kad imami mėginiai buvo mažiau taršūs. Buvo nustatoma mažesnė tarša. Imonės atstovų mes klausime, ar įmonių viduje buvo atliekami kokie nors technologiniai pokyčiai, kad mažesnė tarša patenka į „Vilniaus vandenų“ infastruktūrą. Galbūt buvo sumažintos gamybos apimtys, galbūt įmonė pati daugiau išsivalo. Reikia įsitikinti pasižiūrėjus jų turimus leidimus ir technologinius dalykus“, – teigė M.Švaikauskas.
Ypatingai taršios atliekos
Tuo metu „Grigeo“ direktorius Tomas Jazonis teigė, kad šie vamzdžiai čia – nuo 1923 metų, kada buvo įkurtas fabrikas.
„Tie vamzdžiai yra nenaudojami – gamybiniuose procesuose ir nuotekų procesuose jokių vamzdžių nėra“, – teigė „Grigeo“ grupėje jau septintus metus dirbantis T.Jazonis.
Paklaustas, kaip įmonei atsiliepė „Grigeo“ produkcijos boikotas, T.Jazonis pripažino, kad užsakymai yra sumažėję – įmonė galėtų gaminti ženkliai daugiau.
„Tačiau reikšmingo pokyčio, kad atleistume darbuotojus, tikrai nėra. Turime tiesiog sumažėjusius užsakymus. Po tų trijų – keturių dienų (po skandalo – aut.past.) dar yra anksti vertinti, kaip atrodys visi mūsų rezultatai, taip pat – ir finansiniai“, – sakė „Grigeo“ generalinis direktorius.
V.Benkunskas trečiadienį savo feisbuko paskyroje rašė, kad:
„Grigeo“ turi gamyklą ir Grigiškėse, kuri yra „Vilniaus vandenų“ klientė – jai teikiama nuotekų valymo paslauga. Kitaip tariant, užterštas nuotekas iš šios gamyklos išvalo „Vilniaus vandenys“. Pirminiais duomenimis, per „Vilniaus vandenų“ nuotekų tinklus į nuotekų valyklą „Grigeo“ 2019 m. perdavė tvarkyti 603 170 kubinių metrų nuotekų.
Tačiau atsakymo, ar visas Grigiškių gamykloje sugeneruojamų užterštų nuotekų kiekis yra atiduodamas į „Vilniaus vandenų“ tinklus, šiandien neturime. Nežinome ir to, ar šioje gamykloje yra alternatyvių nuotekų valymo įrenginių ar kažkokių alternatyvių vamzdynų.
Iki šiol „Vilniaus vandenys“ tirdavo tik į jų nuotekų tinklus išleidžiamų „Grigeo“ nuotekų užterštumą. Remiantis šių nuotekų mėginių gautais tyrimais, bendrovei „Grigeo“ kiekvieną mėnesį yra taikomas papildomas mokestis už padidintos taršos nuotekų valymą“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Primename, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra antradienį paskelbė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kartono pakuotes gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri į Kuršių marias ne vienus metus pylė nevalytas gamybines atliekas, veiklos.
Nuo įmonės Klaipėdoje iki Dumpių, kur sumontuoti „Grigeo“ valymo įrenginiai, – apie dvylikos kilometrų linija. Manoma, kad įmonė nepajėgia išvalyti visų nuotekų, todėl dalis nevalytų vandenų, aplenkiant valymo įrenginius, tekėdavo iki „Klaipėdos vandens“ vamzdyno, kur susimaišę su išvalytais vandenimis suplūsdavo į Kuršių marias.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai – tyčinė veikla.
