Nuo tada, kai „Google“ suskilo į daugelį antrinių naujojo holdingo „Alphabet“ bendrovių, S.Brinas ir L.Page’as laikėsi itin ramiai. Neseniai abu milijardieriai formaliai atsistatydino iš postų pagrindiniame „Google“ koncerne „Alphabet“. Liko tik jo valdančiojoje taryboje, kuri pavaldi valdybai.
Be to, abu „Google“ įkūrėjai turi balsavimo teisių daugumą.
Darbuotojams nusiųstame rašte S.Brinas ir L.Page’as pranešė, jog ateityje geriau kaip mylintys tėvai duos patarimų iš šalies, bet nebesikiš tiesiogiai į kasdienę veiklą.
Tai leidžia abiem verslininkams daugiau laiko skirti kitiems projektams. O tie susiję su aviacija.
Bandymai – jau kitąmet
46 metų L.Page’as, kurio turtas vertinamas 60 mlrd. dolerių (54,2 mlrd. eurų), finansavo iškart dvi keleivines skraidykles kuriančias bendroves – startuolius „Kitty Hawk“ ir „Opener“.
Abiejų bendrovių būstinės įsikūrusios Silicio slėnyje.
„Kitty Hawk“ vadovauja vokiečių kilmės robotikos ekspertas Sebastianas Thrunas, kuris prisidėjo kuriant „Google“ autonominius automobilius.
„Kitty Hawk“ tuo metu pristatė tris skraidymo aparatų prototipus, kurie varomi elektra ir gali statmenai pakilti ir tūpti.
Neseniai šis startuolis paskelbė, jog kuriant dvivietę keleivinę skraidyklę „Cora“ net bendradarbiaus su „Boeing“. Įmonė jau sutarė su Naujosios Zelandijos valdžia dėl kitąmet šioje šalyje numatytų bandymų.
Dėl antrojo modelio – elektrinės vienvietės keleivinės skraidyklės „Flyer“ bendrovė „Kitty Hawk“ turi didelių problemų.
Ji jau ateinančiais mėnesiais norėjo tiekti rinkai pirmuosius savo vienvietės skraidyklės „Flyer“ modelius.
Dabar pardavimas visiškai nutrauktas, „Kitty Hawk“ grąžino jau sumokėtus rankpinigius.
Anot žurnalo „Forbes“, šis startuolis, kaip ir kiti keleivinių skraidyklių kūrėjai, susiduria su bėdomis dėl akumuliatorių.
Taip pat dar tolimas kelias, kol tokiems aparatams bus suteikti leidimai skraidyti.
Sukūrė ir oro taksi
Šįmet spalį „Kitty Hawk“ pristatė trečiąjį keleivinių skraidyklių prototipą „Heaviside“. Aštuoniais elektriniais propeleriais varomas oro taksi, kaip ir tradicinis lėktuvas, turi sparnus.
Remiantis įmonės duomenimis, kylant ir leidžiantis keleivinė skraidyklė turėtų būti 100 kartų tylesnė nei sraigtasparnis. Be to, 50 kilometrų atstumą turėtų įveikti per 15 minučių.
Pasak informacinių technologijų portalo „Techcrunch“, skraidyklės didžiausias įveikiamas atstumas turėtų būti 160 kilometrų. Akumuliatoriumi varomam skraidymo aparatui tai būtų didelis žingsnis pirmyn, bet tai per kuklu, kad būtų galima pradėti serijinę gamybą.
Pradėjo serijinę gamybą
L.Page’as dalį asmeninio turto įliejo ir į kitą keleivinių skraidyklių startuolį „Opener“, 2018 metų liepą pristačiusį elektrinį itin lengvą lėktuvą „Backfly“. Teigiama, kad jis jau atliko 2800 skrydžių. Tačiau ilgiausias atstumas – 35 kilometrai.
Kelionės greitis – 100 kilometrų per valandą.
Jau pradėta ir šių aparatų serijinė gamyba ir iki metų pabaigos turėtų būti sukonstruota 30 „Blackfly“.
Pranešimuose nuolatos teigiama, kad L.Page’as sąmoningai kursto konkurenciją tarp startuolių „Opener“ ir „Kitty Hawk“. Kiek pinigų jis skyrė savo užmojams oro taksi srityje, neaišku.
Kitas „Google“ įkūrėjas S.Brinas irgi domisi aviacija, tik šiek tiek kitokios pakraipos. Dar 2017 metų balandį JAV žiniasklaida pranešė, jog jis pinigais prisidėjo prie dirižablio kūrimo.
Nori atgaivinti dirižablį
Dirižablis bus kuriamas federalinio „Moffett“ oro uosto Kalifornijoje angare. Jį antrinė „Google“ bendrovė dar 2014 m. išsinuomojo iš valstybės.
Šiemet pavasarį darbo skelbimuose S.Brinas ieškojo aviacijos inžinierių savo projektui, kuris pavadintas LTA, pranešė britų laikraštis „The Daily Telegraph“.
Remiantis nutekėjusia informacija, dirižablis turėtų būti ilgesnis nei 200 metrų, o jo kūrimas kainuotų daugiau negu 150 mln. dolerių (135 mln. eurų).
Dirižablį S.Brinas tariamai nori naudoti kaip savotišką prabangią oro jachtą.
Kokią sumą jis tam skyrė asmeniškai, nėra žinoma. („Manager-Magazin.de“, LR)
Milijardieriai daug investuoja į skrydžius
Iš esmės L.Page’as ir S.Brinas, susidomėję skraidančiais aparatais, prisijungė prie kitų milijardierių, kurių planai siekia dar toliau.
„Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas dar 2000-aisiais įkūrė privačią kosminių kelionių bendrovę „Blue Origin“. Ji ketina gabenti į kosmosą ne tiktai palydovus ar krovinius, bet ir žmones.
Panašius planus siekia įgyvendinti „Tesla“ vadovo Elono Musko astronautikos bendrovė „SpaceX“, taip pat britų milijardieriaus Richardo Bransono kosminių kelionių kompanija „Virgin Orbit“.
