Ketvirtadienį „Grigeo Klaipėda“ patvirtino, kad pirminiai pradėto vidinio tyrimo rezultatai rodo, jog bendrovei kyla teisinė atsakomybė dėl žalos aplinkai. Bendrovė nuo pareigų nušalino už nuotekas atsakingus darbuotojus.
Įmonės generalinis direktorius pareigose lieka, nes, kaip teigė G.Pangonis, šis asmuo dirba tik penkios savaitės, todėl tikėtina, kad apie pažeidimus jis nežinojo. Pasak didžiausio įmonės akcininko, jei vis dėlto paaiškėtų, kad generalinis direktorius apie pažeidimus buvo informuotas, bus imtasi veiksmų.
Neturi atsakymo, kodėl teršė marias
G.Pangonio tikinimu, nuotekas paleidžiančias sklendes atsukdavo budintys operatoriai stebėdami, kaip vyksta valymas.
„Žmonės kiekvienas sako skirtingai. Bet operatoriai sklendžių neatsuko savo nuožiūra – kažkas tai toleravo. To bandome ieškoti susirašinėjimuose ir panašiai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G.Pangonis.
Jis pats atsistatydinti neketina.
G.Pangonio teigimu, keliems įmonės darbuotojams teisėsauga jau pareiškusi įtarimus, tačiau tai nėra tie patys asmenys, kurie buvo nušalinti nuo pareigų. Pavyzdžiui, tarp jų yra ir įmonės generalinis direktorius, o jis, kaip minėta, savo pareigose liko. G.Pangonis tikisi, kad teisėsauga apklaus ir buvusius įmonės vadovus.
„Šiandien negaliu atsakyti, kodėl taip buvo daroma. Rezultatai neblogi, viskas atrodė neblogai – gal tai aplaidumas, moralės nebuvimas“, – svarstė „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas.
Nuotekos tekėjo per avarinį vamzdį
Pasak jo, šiuo metu įmonės tyrimo komisijos nustatyta, kad teisėsaugos nurodomas vamzdis nėra įrengtas papildomai ir neapeina valymo įrenginių. Tai yra privalomas avarinio nuleidimo vamzdis, ir jį turi ne vieni valymo įrenginiai Lietuvoje.
„Kol kas mes žinome, kad šiuo vamzdžiu nuotekos išties patekdavo į kanalą, kuris veda į Kuršių marias. Taip pat žinome, kad tai buvo iš dalies valytos nuotekos, visos nuotekos jau buvo praėjusios mechaninį valymą ir dalinį biologinį valymą. Tačiau kol kas nežinome, kodėl vamzdis buvo naudojamas ne pagal paskirtį, kaip dažnai ir kokie kiekiai nuotekų patekdavo į aplinką – tai turės nustatyti tiek vidinis įmonės, tiek teisėsaugos tyrimai“, – sakė G.Pangonis.
Jis aiškino, kad įprastai avarinis vamzdis turėtų būti užplombuotas, o plomba nuimama tik įvykus avarijai.
Tarša gali būti viršyta 130 kartų
Priminsime, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kartono pakuotes gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama į Kuršių marias ne vienus metus pylusi didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012 metų.
Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas G.Pangonis iš pradžių bandė aiškinti, kad visa tai nutiko dėl techninio gedimo. Vėliau jis aiškino, kad taip nutiko, nes nežinojo tikrosios informacijos ir technikų paaiškinimas jam pasirodė logiškas.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai – tyčinė veikla.
Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir 120 mln. eurų, o į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos nustatytas taršos normas gali viršyti 100–130 kartų. Tikėtina, kad nevalyto vandens kiekis bus skaičiuojamas net ne šimtai tūkstančių, o milijonais tonų.
Per metus sutaupė 1,5 mln. eurų
Manoma, kad įmonė nepajėgia išvalyti visų nuotekų, todėl dalis nevalytų vandenų, aplenkiant valymo įrenginius, vamzdžiu tekėdavo iki „Klaipėdos vandenų“ vamzdyno, kur susimaišę su išvalytais vandenimis suplūsdavo į Kuršių marias.
„Vakar teisėsauga paskelbė savo tyrimo išvadas. Tai buvo turbūt juodžiausia diena mano gyvenime.
Vakar praleidau visą dieną „Grigeo Klaipėdoje“ ir man paaiškėjo visas mastas, kas ten įvyko“, – spaudos konferencijoje sakė popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, kai kuriais skaičiavimais, taip sukčiaujant per metus pavykdavo sutaupyti po pusantro milijono eurų.
Antradienį, sausio 7-ąją, akcijų biržoje buvo sustabdyta prekyba „Grigeo“ akcijomis. Pati „Grigeo Klaipėda“ trečiadienį, sausio 8-ąją, informavo aplinkosaugininkus, kad nustojo leisti nevalytas nuotekas į Kuršių marias.
Neringos meras Darius Jasaitis svarstė, kad didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą.
Vienos labiausiai dvokiančių
Paaiškėjus, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo leisti nevalytas nuotekas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Ustinavičienė teigė, kad tai galėjo būti vienos labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje.
Gaminant popierių ir kartoną susidaro daug stiprų kvapą turinčių junginių – merkaptanas, sieros vandenilis, kiti sieros junginiai.
„Merkaptanas yra viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje. Jo kvapas – tai kanalizacijos dvoko, supuvusių kopūstų ir česnako kvapų mišinys. Šios medžiagos dedama į buitines dujas, kurios yra bekvapės, kad būtų lengviau pastebėti jų nuotėkį“, – sakė universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė R.Ustinavičienė.
Kuria fondą
Išaiškėjus pažeidimams, „Grigeo“ kuria fondą Kuršių marioms tvarkyti, kurio lėšomis bus finansuojami nepriklausomi ekspertiniai tyrimai Kuršių marių vandens būklei nustatyti ir kitos, taip pat aplinkosaugos iniciatyvos.
„Ši situacija yra susijusi ne tik su technologijoms, bet ir žmonių mentalitetu bei vadyba. Todėl artimiausiu metu nusamdysime konsultantus arba konkretų tvarumo ir aplinkosaugos profesionalą į įmonės vadovų komandą, kuriam bus suteikti rimti įgaliojimai – jis turės visiems laikams išguiti bet kokį mąstymą, kuris sukuria tokias situacijas“, – teigė G. Pangonis.
