Dar niekada nuo 1995-ųjų, kai pirmą kartą buvo atliktas toks visuomenės nuomonės tyrimas, tiek daug žmonių – net 43 proc. – nevadino besibaigiančių metų jiems asmeniškai sėkmingais. Iki šiol optimizmo daugiausia buvo 2006 metais, kuriuos asmeniškai sėkmingais laikė 40 proc. šalies gyventojų.
Be to, 2019-uosius mažiausiai žmonių per pastaruosius 25 metus vadina asmeniškai nesėkmingais – tik 10 proc., kai net optimistiniais vertinimais irgi išsiskyrusiais 2006 m. tokios nuomonės laikėsi kiek daugiau – 12 proc. Lietuvos gyventojų.
Pastebimai geriau savo asmeninį gyvenimą žmonės pernai vertino ir lyginant su 2018 metų apklausa: sėkmingais juos vadino 4 proc. daugiau, o nesėkmingais – 3 proc. mažiau asmenų.
Sociologai nuolat įžvelgia ryšį tarp asmeninės ir visos šalies sėkmės vertinimų.
Jeigu metai laikomi sėkmingesniais Lietuvai nei ankstesni, daugiau žmonių sako, kad ir jie gyveno gerai.
Bet praėjusių metų pabaigoje asmeninio ir šalies gyvenimo vertinimo kreivės itin išsiskyrė – 2019 m. sėkmingais Lietuvai vadino gerokai mažiau žmonių nei 2018 m., o nesėkmingais – daugiau.
Skirtumas toks didelis, kad nei statistine paklaida, nei atsitiktinumu šio pokyčio nepavadinsi: sėkmingais šaliai 2019 m. įvardijo 22 proc. žmonių, o nesėkmingais – 24 proc., kitaip sakant, pesimistinių vertinimų 2 proc. daugiau nei optimistinių.
Užpernai šis santykis į teigiamą pusę buvo pakrypęs net 11 punktų – 28 proc. apklaustųjų 2018 m. vadino sėkmingais ir tik 17 proc. nesėkmingais.
Atsakymo, kodėl praėjusius metus daugiau žmonių nei 2018 m. laiko asmeniškai sėkmingais, bet Lietuvai mažiau sėkmingais, turbūt reikėtų ieškoti politiniame gyvenime.
Ekonominiu požiūriu 2019 m. žmonėms turėtų atrodyti sėkmingi, nes vidutiniškai atlyginimai šalyje kilo apie 10 proc., išaugo ir pensijos.
Todėl didelės dalies gyventojų realiosios pajamos didėjo, nepaisant 2 proc. rodiklį viršijusios infliacijos, nors kai kurie socialiniai sluoksniai ją juto ir gerokai smarkiau.
Ne visiems ir atlyginimai augo taip, kaip rodo statistika, daliai dirbančiųjų gal ir visai nedidėjo, bet visuomenės nuotaikas apibendrinantis tyrimas parodė, kad asmeninio gyvenimo vertinimai pagerėjo ir pernai pasiekė rekordines aukštumas.
Matyt, 2019 m. teigiamai vertinti asmeninės sėkmės požiūriu paskatino ir tai, kad, jiems artėjant, daugelis ekspertų jau perspėjo, kad ekonomikos augimo ciklas baigiasi, todėl atlyginimai kils lėčiau nei 2018 m., bet iš tiesų taip neatsitiko – žmonių pajamos didėjo panašiai sparčiai, kaip ir užpernai.
Negalima sakyti, kad ir Lietuvos ūkis būtų nustojęs augti – bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo maždaug 3,7 proc. – nedaug mažiau nei 2018 m.
Tačiau į bendrus valstybės statistikos rodiklius žmonės ne itin kreipia dėmesį.
Matyt, 2019-ųjų pabaigoje aiškiai išsiskyrę valstybės ir asmeninės sėkmės vertinimai pirmiausia turėtų būti aiškinami žmonių nepasitenkinimu šalies politikais ir politiniu gyvenimu.
Pernai vyko treji rinkimai, prezidento išrinkimas pripažintas svarbiausiu metų įvykiu, o šalies vadovu tapęs G.Nausėda paskelbtas 2019 metų Lietuvos žmogumi. Tačiau tai neįkvėpė visuomenės pozityviau žvelgti į politinę tikrovę.
Mat prezidentas nuolat būna tarp geriausiai vertinamų asmenybių, o tik išrinktas visuomet paskelbiamas Lietuvos metų žmogumi. G.Nausėda šiuo požiūriu atrodo panašiai kaip jo pirmtakai.
Vienaip ar kitaip, ne palankiai vertinamo šalies vadovo veikla galėjo pastūmėti žmones laikyti 2019 m. mažiau sėkmingais šaliai nei 2018-uosius.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin išryškėjo valdančiųjų ir opozicijos priešprieša, liejosi žinios apie politinį chaosą, valdžios grandžių nesusikalbėjimą, nesantaiką net tarp tai pačiai partijai priklausančių politikų.
Prisidėjo ir įvairių profesinių grupių protestai, kurių lūkesčių netenkino savo pažadų nevykdžiusi valdžia.
Tai galėjo sukurti visuomenei įvaizdį, kad Lietuvos politikai veda šalį neteisinga kryptimi.
Todėl žmonės gana skeptiškai žvelgia ir į 2020-uosius – kad jie bus šaliai geresni, tikisi 23 proc. apklausos dalyvių, o tai 4 proc. mažiau nei pernai.
Vis dėlto negalima sakyti, kad ši apklausa diagnozavo prastas Lietuvos visuomenės nuotaikas: apie asmeninę sėkmę žmonės kaip niekada anksčiau geros nuomonės, o šalies vertinimai artimi daugiamečio stebėjimo vidurkiui.
Tradiciškai didžiausiu optimizmu trykšta jaunimas iki 30 metų ir didžiausias pajamas gaunantys žmonės, taip pat šalies sėkmę geriau vertina didmiesčių gyventojai.
Demografinė raida neteikia vilčių, kad jaunimo dalis Lietuvoje didės, o kaimuose ir mažuose miesteliuose gyventojų turbūt dar sumažės.
Regis, realiausiu ateities optimizmo šaltiniu galėtų tapti augančios žmonių pajamos.
Prasidėjusiais 2020 metais ši viltis nėra išblėsusi.
