Bene pirmieji su pasikeitusiais Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimais susidūrė kalėdinėse mugėse alkoholinius gėrimus siūlantys prekeiviai. Jei pernai metams baigiantis jie, įsigiję licencijas, galėjo pardavinėti, tarkime, karštą vyną, tai nuo sausio 1-osios pardavėjams teko taikytis prie pakeisto įstatymo. Nuo 2020-ųjų tokių renginių kaip kad, pavyzdžiui, mugės metu išduodamos licencijos, suteikiančios teisę prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento.
„Iki gruodžio 31 d. vidurnakčio pardavinėjome karštą alkoholinį ir nealkoholinį vyną, o po to – jau tik nealkoholinį. Apyvarta krito iš karto – daug kas atsisako ragauti nealkoholinį, o užsieniečiai stebisi: gruodžio 28-ąją dar galėjo atsigerti karšto vyno, o naujaisiais metais jo jau nebėra“, – portalui lrytas.lt kalbėjo įmonės „Nendrė vėjyje“ vadovė Bronislava Savickienė direktorė, kuri Vilniaus mugėje prie Katedros siūlo pirkti įvairių gėrimų.
Anot B.Savickienės, apyvarta smuko netikėtai stipriai – per pusę. Tikėtasi, kad vietoj karšto vyno žmonės rinksis nealkoholinį, tačiau pašnekovė neslėpė – jis nepaklausus. „Visiems karštas raudonas vynas siejasi su Kalėdomis, todėl žmonės stebisi, kodėl jo negali nusipirkti, o mes kiekvienam turime išaiškinti, kas pasikeitė“, – sakė įmonės direktorė.
Tai, kad nuo šių metų pradžios nebelieka sezoninių licencijų, leidžiančių prekiauti alkoholiniais gėrimais kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiu, nepaveiks Lietuvos miestuose ir miesteliuose organizuojamų įvairių masinių renginių ir šventinių mugių, kurių metu leidžiama prekiauti ir alkoholiniais gėrimais.
Mat, kaip aiškino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, tokių renginių metu turėtų būti išduodamos vienkartinės mažmeninės prekybos licencijos. Kaip minėta, jos suteikia teisę prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento.
Dar vienas nuo sausio 1-osios galiojantis pakeitimas – draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariuose statiniuose, tarp jų – ir paviljonuose.
Viešojo maitinimo įstaigos vasarą alkoholiu galės prekiauti ne toliau nei 40 metrų nuo pastato.
Į metų galą, nuo lapkričio, nebebus galima legaliai nusipirkti vyno ir stipraus alaus plastikinėje, „bambaliais“ vadinamoje, taroje. Taip pat bus draudžiama prekiauti ir į liaudyje jogurtiniais indeliais vadinamą tarą supilstytais alkoholiniais gėrimais.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, nuo lapkričio 1-osios bus uždrausta Lietuvoje parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 proc., gamyklų supilstytus į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą.
Taip pat nuo tos pačios datos bus uždrausta prekiauti į didesnės nei 0,2 litro talpos plastikinę pakuotę išpilstytais gėrimais, jeigu jų alkoholio koncentracija yra didesnė nei 6 proc. (dabar buvo leidžiama 7,5 proc.), o iki 6 proc. stiprumo (dabar 7,5 proc.) – išpilstytais į didesnę negu vieno litro.
