Nors valstybės kontroliuojamo ir visuose šalies regionuose veikiančio banko perspektyva atrodo graži, žvelgiant įdėmiau matyti ne vienas sumanymo trūkumas.
Idėja steigti valstybės valdomą komercinį banką pasigirdo šiemet, kai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas baigė 2008–2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą. Tokios institucijos steigimą jis pateikė kaip vieną išvadų. Šią mintį palaiko ir visuomenė – „Vilmorus“ apklausos duomenimis, ją teigiamai vertina beveik pusė (47,9 proc.) Lietuvos gyventojų.
Idėjos šalininkai argumentuoja, kad šiuo metu komercinių bankų rinka pernelyg koncentruota. Kai kurie bankai pasitraukė arba susijungė, likę du stambūs žaidėjai pagal valdomą turtą joje sudaro kone 60 proc., o tai mažina bankinių paslaugų prieinamumą.
Krizės priežastis tyrusiam Seimo komitetui pasiūlius atlikti komercinio valstybinio banko steigimo galimybių studiją, idėją priminė ir G. Nausėda. Anot šalies vadovo patarėjo, tokia praktika dažna ne vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, tačiau prieš tai būtina atlikti išsamią kaštų ir naudos analizę ir įvertinti visas aplinkybes – kai kurios jų naujam žaidėjui nepalankios.
Sems iš mokesčių mokėtojų kišenės
Noras turėti valstybinį komercinį banką gali brangiai kainuoti. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad norint užtikrinti efektyvią jo veiklą, reikėtų beveik 1 mlrd. eurų investicijų, mat maždaug tiek sudaro vieno komercinio banko kapitalas.
Šis skaičius dar labai preliminarus, bet akivaizdu, kad siekiant pageidaujamo efekto, ypač padidinti finansavimo prieinamumą, valstybinis komercinis bankas pareikalautų reikšmingų biudžeto išteklių.
Be to, visada išlieka grėsmė, kad valstybinis bankas turės visus viešojo sektoriaus trūkumus, bet nė vieno laisvos rinkos privalumo. Jis turės paklusti bendroms komercinius bankus reguliuojančioms taisyklėms, bet bus priklausomas ir nuo politikų valios.
Entuziastingai banko idėją palaikantys politikai turėtų nepamiršti, kad tokio masto institucijos steigimas reikalauja nemenkų įsipareigojimų.
Mokesčių mokėtojams kainuotų ne tik jo pradinis kapitalas ar plėtra regionuose, jie taip pat turėtų sumokėti ir už įstaigos klaidas vertinant kredito riziką. Nesėkmingus valstybės bandymus žaisti rinkoje primena tokios istorijos kaip įmonės „Būsto paskolų draudimas“ likvidavimas.
Iškreiptų konkurenciją
Vienas svarbiausių argumentų, kuriuos pasitelkia valstybinio komercinio banko šalininkai, yra paslaugų prieinamumo ir konkurencijos bankų sektoriuje didinimas.
Vis dėlto šiems tikslams pasiekti nebūtina kurti naujos mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos institucijos. Dar daugiau – toks valstybinis rinkos dalyvis iškraipytų konkurenciją, nes jam, kitaip nei privatiems konkurentams, būtų prieinami valstybės kapitalo ištekliai.
Dėl šių priežasčių daug racionaliau galvoti apie investicinės aplinkos gerinimą ir naujų investuotojų pritraukimą bei esamų išsaugojimą. Iki šiol tai gana sėkmingai darė Lietuvos bankas ir „Investuok Lietuvoje“.
Praėjo vos keleri metai nuo tada, kai šios institucijos ėmėsi atitinkamų iniciatyvų, o paslaugų prieinamumą jau dabar pradėjo didinti besikuriančios naujos įstaigos.
Gerinant investicinę aplinką, jų galima pritraukti ir daugiau, o tai išspręstų konkurencijos ir veiklos regionuose problemas. Geriausia žinia – tam reikėtų ir kur kas mažiau mokesčių mokėtojų pinigų, o riziką prisiimtų privatus verslas.
Augustas Klezys yra teisės firmos „Sorainen“ partneris
