Ginčai tęsiasi
Vilnius nuo nepriklausomybės atkūrimo neįstengia sutvarkyti Lukiškių aikštės – tęsiasi ginčai, ar čia turėtų stovėti „Laisvės kalva“, ar Vytis.
Latvijos uostamiesčio Ventspilio gyventojai taip pat ilgai nesutarė, ką įrengti vietoj miesto centre stūksojusio Lenino paminklo ir jam skirtos aikštės. Bet šįmet įvyko nepaprastas virsmas.
Sulaukė, ko nesitikėjo
„Kaip visoje Latvijoje ar Lietuvoje, taip ir mūsų mieste stovėjęs Lenino paminklas buvo nukeltas 1991-aisiais. Jam skirta aikštė daugybę metų buvo tuščia. Ginčų buvo į valias.
Per tą laiką buvo surengta daugybė konkursų, internete būdavo transliuojami savivaldybės posėdžiai, per kuriuos svarstyti projektai. Žmonės jų klausydavosi, kritikuodavo, diskutuodavo.
Ką gi būtų galima padaryti su tokia milžiniška aikšte nedideliame, bet turistų gausiai lankomame mieste? Viskas tęsėsi iki pat 2014-ųjų. Būtent tada buvo pritarta projektui, kuris buvo baigtas prieš pusmetį.
Sulaukėme to, ko neįmanoma buvo tikėtis. Kas rytą, važiuodama į darbą, pravažiuoju šią aikštę ir kaskart negaliu patikėti tuo, ką matau.
Tai nepaprasto grožio, įspūdingai įrengta ir apšviesta vieta“, – sakė Ventspilio olimpinio centro Sporto ir rinkodaros departamento vadovė Daiga Dūma.
Šiemet liepą buvo atidaryta šioje aikštėje iškilusi moderni koncertų salė „Latvija“, o kartu – ir šiame pastate įkurta muzikos mokykla.
Kalvos ir burlaivis
Lietuvoje vis dar laidomos strėlės „Laisvės kalvos“ kūrėjui Andriui Labašauskui dėl to, kad Lukiškių aikštėje, kuri istoriškai esą visada buvo lygi, jis užsimojo sukurti niekada neegzistavusį reljefą.
Pasak D.Dūmos, Ventspilio centrinė aikštė taip pat buvo lygi – joje iš žemės ir želdinių suformuotos kalvos nėra natūralios.
Bet būtent toks buvo viso aikštės komplekso projektuotojų – vokiečių studijos „haascookzemmrich STUDIO2050“ architektų, vadovaujamų Davido Cooko, sumanymas.
Jie derino aikštės reljefą su projektuojama koncertų sale, kurios architektūrinė forma taip pat primena kalvą.
Pasak D.Dūmos, pokyčiai aikštėje prasidėjo jau 2016-aisiais, kai joje buvo įrengtas nepaprastas fontanas. Jo kompozicija pagrįsta istorijos šaltiniais – išlikusiais brėžiniais bei piešiniais.
Tai originalaus dydžio burlaivio – regatos „Banginis“ („Walfisch“) kopija. Toks laivas buvo pastatytas 1644 metais Kuršo kunigaikštystėje ir buvo vienas kunigaikščio Jakobo flotilės burlaivių.
Fontaną sudaro 20 stiebų, 8 rėjos ir vėliavos stiebas. Šviesdami tamsoje iš trykštančio vandens jie sukuria rūko efektą.
„Fontanas tapo nepaprasta traukos vieta.
Kadangi jame vandens gylis siekia 30 centimetrų, per vasaros karščius vaikai jame mirksta kiaurą dieną“, – juokėsi D.Dūma.
Išskirtiniai instrumentai
Ventspilio koncertų salė „Latvija“ nėra skirta tik garsiems atlikėjams.
Kadangi tris ketvirtadalius šio pastato užima muzikos mokykla, joje dažnai skamba ir jos auklėtinių atliekama muzika.
Muzikos mokykla nėra įprasta. Joje yra įrengtas kabinetas, kuriam žmonės padovanoja jiems nebereikalingų muzikos instrumentų – pučiamųjų, styginių ir kitokių.
Pradedantieji mokytis muzikos gali kurį nors jų pasiskolinti – išbandyti ir naudotis tol, kol įsigyja savąjį.
Bibliotekoje įrengtas tylos kambarys – akustinė biblioteka, aprūpinta aukštos kokybės garso aparatūra bei muzikos įrašais.
Taigi garsas apie modernią muzikos mokyklą sklinda Latvijoje, o žinios apie šią koncertų vietą – visame pasaulyje. Ją garsina ne tik ypač gera akustika, bet ir tai, ko reikia atlikėjams, – du išskirtiniai instrumentai.
Mat latviai, padedami vokiečių, kone 600 vietų turinčiai koncertų salei parūpino didžiausią pasaulyje pianiną, kurio aukštis siekia 4,7 metro, ir originalius, specialiai šiam projektui pagamintus vargonus.
„Vertikalaus pianino aukštis – architektų sumanymas. Jis buvo pagamintas Vengrijoje gimusio ir latviškas šaknis turinčio pianisto Davido Klavinio kompanijoje „Klavins Piano Manufaktura“.
Šiek tiek anksčiau manufaktūra yra pagaminusi 4,5 metro aukščio pianiną, esantį Vokietijoje. Jis yra įrašytas į Guinnesso rekordų knygą, o mūsiškis už pastarąjį aukštesnis 20 centimetrų“, – tikino D.Dūma.
Šis pianinas turi daug ilgesnes ir plonesnes boso stygas, kurios skleidžia aiškesnį, švaresnį ir stipresnį garsą už įprasto dydžio šį klavišinį instrumentą.
Vargonus, kuriuos sudaro net 350 vamzdžių, sukūrė Vokietijos „Johannes Klais Orgelbau“ studija.
Garsi latvių vargonininkė Iveta Apkalnia, dalyvavusi vargonų kūrimo projekte, yra sakiusi, kad jie koncertų salę padarė tobulą – vargonų muzika yra neatsiejama jos dalis, o tai yra pirmoji vieta Latvijoje, kurioje vargonai įrengti ne bažnyčioje.
Lėšų rado pardavę kvotas
Pasak D.Dūmos, visas aikštės įrengimo ir koncertų salės statybų projektas kainavo 30 mln. eurų. Kur kaimynai tam sukrapštė pinigų?
„Didžioji pinigų suma statyboms buvo gauta pardavus nepanaudotas taršos kvotas. Tai susiję, nes koncertų salės pastatas, kurio plotas siekia apie 8,5 tūkst. kvadratinių metrų, yra aukštos energinio efektyvumo klasės“, – paaiškino D.Dūma.
Pastate taip pat įdiegta 13 skirtingų energiją taupančių technologijų, kurioms antrina ir tvari statyba, ir ekologiškos bei patvarios medžiagos. Todėl pastato eksploatavimo išlaidos, anot D.Dūmos, yra itin mažos.
