Šia tema Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius pirmiausia ir pabrėžė tai, kad verslas verslui nelygu: kai kurie metų pabaigoje yra baigę tam tikrus procesus, todėl gali leisti dirbti laisviau.
Bet yra įmonių, kurios veikia nepertraukiamai. Nesvarbu – šventinė ar nešventinė diena. O tokios įstaigos kaip viešbučiai, restoranai tarpušvenčiu dirba intensyviau.
„Valstybė neturėtų labai griežtai reguliuoti, kokius sprendimus priimti verslui. Darbo jėgos trūkumas ir aukšta darbuotojų kvalifikacija leidžia savarankiškai priimti sprendimus – reikia dirbti ar nereikia, mokėti daugiau ar mažiau.
Darbuotojai noriai vykdo savo darbines funkcijas – žmonės nori uždirbti. Mes dar nesame gerovės bendruomenė, kuri galėtų gyventi ne iš darbo. Galų gale valstybė funkcionuoja iš to, kad verslas veikia ir moka mokesčius“, – sakė R.Varkulevičius.
Jo teigimu, dėl brangstančio pragyvenimo, didesnių poreikių, siekio investuoti į save ir šeimos narius žmonės noriai dirba. Todėl, jei tik už darbą švenčių metu mokama daugiau, norinčiųjų prisidurti atsiranda.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio nuomone, klausimas – dirbti ar nedirbti tarpušvenčiu – gana paprastas. Darbuotojas bus už tai, kad, jei galima nedirbti, tai geriau nedirbti, verslas kalba priešingai – jei galima dirbti, tai reikia dirbti.
„Tai – primityvus požiūris. Pasaulis kur kas sudėtingesnis. Pirmiausia reikia atsižvelgti į verslo specifiką. Be to, turi būti užtikrinta pirmoji pagalba ir ligoninių tinkamas funkcionavimas: tai, kad dalis žmonių išeina ilsėtis, pacientai neturi būti palikti likimo valiai.
Antra, reikia atlikti kaštų naudos analizę: ar verta leisti darbuotojams pasirinkti: kuris nori dirba, kuris nori – nedirba. Čia reikia pagalvoti net ir apie bendrą patalpų panaudojimą“, – vardijo B.Gruževskis.
Taip pat nedarbas tarpušvenčiu turi būti derinamas su personalu, o ne jam primetamas. Ir svarbiausia – sprendimas dirbti ar nedirbti neturi būti fragmentinis.
Lietuvos profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė tikino, jog profsąjungos nesiekia visų priversti atostogauti. „Antri metai kviečiame visus darbdavius suteikti darbuotojams laisvų dienų paliekant vidutinį darbo užmokestį ir nesumažinant darbuotojų kasmetinių atostogų.
Vis daugiau darbdavių prisideda prie šios akcijos, tačiau tendencija gerėja labai mažais žingsniais“, – tikino I.Ruginienė.
Anot jos, nemažai darbdavių verčia darbuotojus tarpušvenčiu imti kasmetines atostogas ar netgi išvaro nemokamų atostogų. Tačiau, pašnekovė pabrėžė, prievartos šiuo klausimu negali būti – kasmetinės atostogos suteikiamos tik su darbuotojo sutikimu.
Užsidaro nuo Kalėdų lig Trijų karalių
Profsąjungų atstovė atkreipė dėmesį, jog Vakarų Europoje įmonės uždaromos dviem savaitėm – nuo Kalėdų iki Trijų karalių. Kai kuriose šalyse tai įtvirtinta įstatymuose, tačiau būna, kad dėl to susitariama kolektyvinėse sutartyse.
„Tie, kurie nori lygiuotis į Aziją, tikrai nenorėtų dirbti tokiomis sąlygomis, kaip dirbama Azijoje“, – atkirto I.Ruginienė kritikuojantiems vakarietišką tvarką ir siūlantiems dirbti taip, kaip dirbama Azijos šalyse.
Pats geriausias variantas
„Vien darbu gyvas nebūsi – turi būti ir poilsis. Buvau prieš, kai sakiau, kad nereikia papildomos poilsio dienos lapkričio 2-ąją. Tačiau reikia eiti per kolektyvines derybas arba ilginant atostogas – taip žmonės patys pasinaudos laisvadieniu, kai jiems to labiausiai reikės“, – sakė laidoje kalbėjęs Seimo narys Algirdas Sysas.
Įmonės „Kauno liftai“ vadovas Jonas Guzavičius kalbant apie poilsį tarpušvenčiu ragino orientuotis ne tik į rezultatą, bet ir į darbų pobūdį. „Mūsų įmonė dirba ištisą parą ištisus metus. Mano siūlymas – prisiderinti prie kiekvienos įmonės galimybių. Mažinti laisvadienių skaičių draudžia Darbo kodeksas. Tačiau jei bus suteikiamos papildomos dienos, kai darbuotojui to reikia, tai bus pats geriausias variantas“, – siūlė J.Guzavičius.
