Kritikai, visų pirma Vašingtone, sako, kad ši bendrovė pernelyg glaudžiai susisaisčiusi su Kinijos valdžia ir gali būti įstatymu priversta perduoti duomenis žvalgybos tarnyboms.
„Jeigu esama pavojaus, kad civilių asmenų arba įmonių duomenys gali būti šnipinėjami remiantis šiuo įstatymu, mes negalime su tuo sutikti“, – Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė U. von der Leyen, buvusi šios šalies gynybos ministrė.
Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad naujos kartos itin spartaus mobiliojo ryšio tinklai yra „gyvybiškai svarbi technologija“ ateičiai, taip pat sakė, kad ES siekia parengti Bendrijos lygio standartus atsakui į saugumo grėsmes.
„Vienas iš standartų turi būti [reikalavimas], kad bendrovės, aprūpinančios mus šiomis itin jautriomis technologijomis, būtų nepriklausomos ir negalėtų būti priverstos savo vyriausybių perduoti duomenis“, – ji aiškino „Der Spiegel“.
Šie komentarai buvo naujausias ženklas, kad Briuselio požiūris „Huawei“ atžvilgiu griežtėja. ES ryšių ministrai anksčiau šį mėnesį paragino Bendrijos nares apsvarstyti „teisinį ir politikos pagrindą“, kuris galėtų būti taikomas potencialiems 5G technologijų tiekėjams.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau nurodė Amerikos įmonėms nutraukti ryšius su 5G rinkos lydere „Huawei“ ir paragino Vašingtono sąjungininkes pasekti jo pavyzdžiu.
Australija ir Japonija taip pat stengiasi uždrausti arba griežtai apriboti šios įmonės dalyvavimą plėtojant jų 5G tinklus.
Vokietija iki šiol priešinosi spaudimui uždrausti „Huawei“ tiekti technologijas šalies 5G tinklų infrastruktūrai.
Kanclerė Angela Merkel ne kartą sakė, kad jos šalis ragins nustatyti griežtus saugumo reikalavimus, bet nedrausti atskiroms bendrovėms užsiimti šia veikla.
„Huawei“ griežtai atmeta bet kokius kaltinimus dėl neva sudaromų galimybių šnipinėti.
Bendrovės valdybos pirmininkas Liang Hua naujienų agentūrai AFP šį mėnesį sakė, kad Kinijos vyriausybė niekada neprašė šnipinėti įmonės klientų, taip pat tvirtino, kad „Huawei“ „atmestų tokį prašymą“, jeigu jis būtų pateiktas.
