Lietuva pradėjo naują dešimtmetį su sustabdyta AE, 2010
Likus vos valandai iki 2010-ųjų buvo sustabdyta daugiau nei ketvirtį amžiaus veikusi Ignalinos atominė elektrinė (AE). Skaičiuojama, kad jėgainės uždarymo darbai truks iki 2038 metų: čia nebeturi likti nieko, išskyrus branduolinių atliekų saugyklas, – turi būti visiškai išvalyti 82 hektarai žemės.
Ir dabar, atlikdami šiuos darbus, Ignalinos AE dirba apie 2 tūkst. žmonių.
Uždaryti AE, kurioje buvo sumontuoti galingiausi pasaulyje atominiai reaktoriai, Lietuva įsipareigojo stodama į ES.
Prieš dešimtmetį, stabdant jėgainę, kalbėta, kad 2018 m. šalia uždaromos Ignalinos AE bus pastatyta nauja moderni atominė jėgainė.
Antrą gyvybę Ignalinos AE įpūtė 2019-aisiais parodytas televizijų HBO ir „Sky UK“ sukurtas penkių dalių serialas „Chernobyl“. Po jo Ignalinos jėgainę užplūdo turistai, mat apie Černobylio elektrinės katastrofą pasakojantis filmas buvo filmuotas pirmajame Ignalinos AE bloke, valdymo salėje ir kitose patalpose.
Banko „Snoras“ bankrotas, 2011
Banko „Snoras“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje. 2019 m. sausį baigę ikiteisminį tyrimą prokurorai pranešė, kad dėl banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo galimų nusikaltimų buvo padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala kreditoriams, kitiems banko akcininkams ir netiesiogiai valstybei.
R.Baranauskas ir V.Antonovas kaltinami didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.
Baigiantis 2019-iesiems Generalinė prokuratūra „Snoro“ baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teismui. Kadangi kaltinamieji – R.Baranauskas ir V.Antonovas – slapstosi užsienyje, jie bus teisiami už akių.
Viešbučio „Kempinski“ atėjimas, 2012
Nuo pat atidarymo 2012 m. rugsėjį viešbutis „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ yra priskiriamas prie geriausių visoje „Kempinski Hotels“ grupėje.
96 kambarių viešbutis Vilniuje – pirmasis šio tinklo viešbutis Baltijos šalyse.
„Grand Hotel Kempinski Vilnius“ prie sostinės Katedros aikštės priklauso verslininko bei investuotojo Mariaus Jakulio Jasono vadovaujamai holdingo įmonei AAA.
Ūkio banko bankrotas, 2013
Lietuvos bankas 2013 m. vasarį Ūkio banką pripažino nemokiu ir priėmė sprendimą visam laikui atšaukti šiam bankui išduotą banko licenciją. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Ūkio banko laikinojo administratoriaus išvada, kad banko įsipareigojimai buvo didesni nei turtas ir nebuvo realių galimybių atkurti jo veiklos stabilumą ir patikimumą.
Dalis Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perduota kitam – Šiaulių bankui.
Nustatyta, kad Ūkio bankas dalyvavo daugiau nei 6 mlrd. eurų pinigų plovimo schemoje, kurią sukūrė armėnų kilmės multimilijonieriaus Rubeno Vardaniano valdytas didžiausias privatus investicinis bankas Rusijoje „Troika Dialog“.
Ūkio banką valdęs savininkas Vladimiras Romanovas nuo teisėsaugos slepiasi Rusijoje.
SGD terminalas, 2014
2014 m. sausį Klaipėdoje pradėti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos darbai. Tų pačių metų spalį į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė ir prisišvartavo suskystintųjų gamtinių dujų terminalui skirtas laivas-saugykla „Independence“. Lapkritį „Klaipėdos nafta“ pradėjo tiekti dujas iš SGD terminalo į gamtinių dujų perdavimo sistemą, o 2014-ųjų gruodžio 3-oji laikoma diena, kai SGD terminalas pradėjo veikti oficialiai.
2017 m. spalį Klaipėdoje oficialiai atidaryta SGD paskirstymo stotis.
Laivo -saugyklos nuomos sutartis baigsis 2024 metais. „Independence“ Lietuva nutarusi išpirkti.
Euro įvedimas, 2015
Vidurnaktis pasitinkant 2015-uosius buvo neeilinis – Lietuva įstojo į euro zonos klubą. Nuo to meto tris didžiausius Lietuvos bankus tiesiogiai prižiūri Europos Centrinis Bankas.
Prisijungti prie euro zonos Lietuva tikėjosi 2007-aisiais. Tąsyk šaliai tapti euro zonos nare sukliudė kiek didesnė nei Mastrichto kriterijaus numatyta infliacija. Anuomet vidutinė 12 mėnesių infliacija Lietuvoje iki 2006 m. kovo buvo 2,7 proc., Mastrichto kriterijaus būta 2,6 procento.
Praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, Lietuvos banko žiniomis, šalies gyventojai vis dar turėjo į eurus neiškeistų beveik 0,5 mlrd. litų.
„Lidl“ atėjimas, 2016
Apie ketinimus ateiti į Lietuvą Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ paskelbė dar 2002 metais. Tačiau 2006 m. buvo nuspręsta mažmeninės prekybos tinklo plėtrą sustabdyti. Prie idėjos kurtis Lietuvoje „Lidl“ grįžo 2011 m., kai ėmė pirkti nekilnojamąjį turtą, statyti parduotuves ir logistikos centrą.
2016 m. balandžio viduryje Ramučiuose, netoli Kauno, buvo atidarytas „Lidl“ logistikos centras, o birželį, atidarydamas 15 parduotuvių, „Lidl“ pradėjo veiklą Lietuvoje. Per trejus metus iki veiklos pradžios į pastatus, žemės sklypus ir įrenginius prekybos tinklas investavo 120,6 mln. eurų.
Naujasis Darbo kodeksas, 2017
2017-ųjų vasarą iš esmės pakeistas Darbo kodeksas. Jo šalininkai tikino, kad naujovės leis kurti lankstesnius darbo santykius, o kritikai kalbėjo apie tai, jog naujoji tvarka palengvins darbuotojų atleidimą iš darbo.
Kai kurie svarbesni Darbo kodekso pakeitimai:
nuo 120 iki 180 valandų padidinta maksimalus per metus leidžiamas dirbti viršvalandžių skaičius;
darbdaviui numatyta daugiau galimybių atleisti darbuotojus, įskaitant ir greitą atleidimą per tris darbo dienas, mažėja išeitinių išmokų dydis, dalį jų perkeliant Ilgalaikių darbo išmokų fondui;
atostogos skaičiuojamas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis.
Pensijų reforma, 2018
2018-aisiais palaiminta pensijų reforma įsibėgėjo po metų, kai ėmė galioti pensijų kaupimo pertvarka.
Pagal ją nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigaliojo nauja kaupimo formulė: savo senatvei kaupti norintys žmonės gali prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisideda 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Pensijų reforma paveikė dvi dirbančiųjų grupes: šiuo metu jau kaupiantieji ir nekaupiantieji iki 40 metų, kurie buvo įtraukti į kaupimo sistemą su teise atsisakyti.
2019 m. liepos 1 d. duomenimis, sausį–birželį 90 100 gyventojų nutarė pasididinti pensijos įmokas į antrąją pakopą, 41 tūkst. grįžo į „Sodrą“, o kaupimą sustabdė 204 tūkstančių.
„Continental“ gamykla Kaune, 2019
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 2019 m. spalį veiklą pradėjo Vokietijos pramonės milžino „Continental“ elektronikos komponentų gamykla.
„Continental“ per 5 metus į gamyklą Kaune ketina investuoti 95 mln. eurų ir sukurti tūkstantį darbo vietų. Šiuo metu įmonėje dirba 170 žmonių. Tai – didžiausia investicija per 20 metų į gamybos sektorių Lietuvoje.
