Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos specialistai išanalizavo Lietuvos antikorupcinės aplinkos rodiklių vertinimą PEF paskelbtame reitinge „Pasaulio konkurencingumo ataskaita, 2019“.
2019 metais bendrajame šalies konkurencingumo vertinime Lietuvai skirta 68 balai. Lyginant su 2018 metais, įvertinimas pakilo 1 balu ir valstybei skirta viena pozicija aukštesnė vieta reitinge. Šių metų pasaulinės konkurencingumo lyderės – Singapūras, Jungtinės Amerikos Valstijos, Honkongas, Nyderlandai ir Šveicarija. Kaip ir Lietuva, per vieną poziciją pakilo Estija – 31 vieta, ir Latvija – 41 vieta.
Vertinant Lietuvos antikorupcinę aplinką, dviejų kintamųjų vertinimai gerėjo – valdžios reguliavimo naštos ir žiniasklaidos laisvės, dviejų – korupcijos paplitimo ir interesų konfliktų valdymo – nesikeitė, vieno – teismų nepriklausomumo nuo politinės, verslo bei kitų interesų grupių įtakos – suprastėjo.
Pažymėtina, kad didžiausias teigiamas pokytis įvyko vertinant valdžios reguliavimo naštą Lietuvoje – valstybei skirta 85 vieta (38 balai). Lyginant su praėjusių metų vertinimu, tai 21 pozicija aukštesnė vieta reitinge. Vis dėlto, vertinant Lietuvą Baltijos valstybių kontekste, valdžios reguliavimo našta Lietuvoje išlieka didžiausia.
Vertinant žiniasklaidos laisvę Lietuvai skirta 27 pozicija (78 balai) iš 141 vertinamų valstybių. Pastebėtina, kad 2015–2018 metais žiniasklaidos laisvės įvertis mažėjo, o 2019 metų tyrime aukštesnis balas skirtas dėl tiriamosios žurnalistikos stiprėjimo. Teigiama, kad žurnalistai tampa mažiau priklausomi nuo žiniasklaidos priemonių savininkų daromos įtakos. Kita vertus, teigiama, kad žurnalistai patiria valdžios atstovų spaudimą, atkreiptas dėmesys, kad žurnalistams apribota nemokama prieiga prie Registrų centro duomenų. Žiniasklaidos laisvės rodiklis Lietuvoje vertinamas prasčiau nei kaimyninėse Baltijos valstybėse: Latvija išliko 22 vietoje, o Estija pakilo per vieną poziciją į 11 vietą.
Vienintelis šiais metais sumažėjęs Lietuvos įvertis – teismų nepriklausomumas nuo politinės, verslo bei kitų interesų grupių įtakos. Šiais metais Lietuva įvertinta 53 balais, t. y. 1 balu žemiau nei ankstesniame vertinime. Nepaisant to, Lietuvos vieta reitinge pagerėjo dviem pozicijomis – Lietuvai skirta 53 vieta tarp 141 valstybės. Teismų nepriklausomumo aspektu Lietuva vertinama geriau už Latviją – 74 vieta, bet prasčiau už Estiją – 22 vieta.
2019 metais, lyginant su praėjusiais metais, nesikeitė korupcijos paplitimo vertinimas – Lietuva skirti 59 balai. Tačiau pagal šį rodiklį ji užima 36 vietą, tai viena pozicija žemiau nei praėjusiais metais. Latvijai šiais metais skirta 39 vieta, o Estija įvertinta 18 pozicija tarp 141 valstybės. Taip pat nesikeitė interesų konfliktų valdymo įvertis, tačiau reitinge Lietuva pakilo viena pozicija. Lietuva kartu su Latvija dalinasi 53 vieta (60 balų). Estija per tris pozicijas nukrito į 68 vietą.
„Antikorupcinės aplinkos stiprinimas yra Lietuvos galimybė gerinti savo rezultatą tarptautiniame konkurencingumo reitinge. Stipri institucinė aplinka, sukurianti korupcijai nepalankias sąlygas, padeda pritraukti ir išsaugoti investicijas, kurti tvarią ekonomiką. Tai turėtų būti visų Lietuvos institucijų tikslas“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
