Tyrimo duomenimis, neoficialiai statybininkams buvo sumokėta beveik 36 tūkst. eurų.
FNTT tyrėjai atskleidė, kad statybų bendrovė buvo registruota viename iš Partizanų gatvės daugiabučių, o jai vadovavo 35-erių metų plungiškis. Dažniausiai bendrovė veikdavo kaip subrangovė kitų statybų bendrovių vykdomose objektuose visoje Lietuvoje, atlikdavo tiltų, dujotiekio vamzdynų dažymo, stogų dengimo, metalo pjaustymo darbus.
Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad statybų bendrovėje įdarbintiems dviem darbuotojams be oficialaus darbo užmokesčio dar buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Direktorius pinigų darbuotojams nešykštėjo – per keletą 2017-ųjų metų mėnesių jiems buvo sumokėta daugiau kaip 12 tūkst. eurų vokeliuose. Tačiau dar didesnė suma sumokėta 23 nelegaliai dirbusiems statybininkams.
Skaičiuojama, kad 15 ukrainiečių ir 8 Lietuvos piliečiai gavo 23 tūkst. eurų neapskaityto atlyginimo.
Nelegalių statybininkų atlyginimai svyruodavo nuo jų darbo trukmės ir turimos patirties.
Kai kuriems iš jų buvo sumokėtas vos 57 eurų mėnesinis užmokestis, o kitų statybininkų atlygis siekdavo ir iki 2,5 tūkst. eurų už porą mėnesių.
Ikiteisminio tyrimo metu paskaičiuota, kad Kauno statybų bendrovė, sumokėjusi beveik 36 tūkst. eurų vokeliuose, nesumokėjo daugiau kaip 26 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčių, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų, kas reiškia, kad jų darbuotojai ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju net nebūtų turėję teisės į nemokamą medicininę pagalbą.
Neapskaitytą atlyginimą darbuotojams mokėjusio ir buhalterinės apskaitos dokumentus klastojusio statybų direktoriaus baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Šią savaitę Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė dar vieną baudžiamąją bylą, kurioje šiauliečiai verslininkai – tėvas ir dukra – įtariami mokėję atlyginimus vokeliuose.
FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad kavinę–motelį Šiaulių rajone turintys verslininkai šalia minimalaus mėnesinio atlygio virėjams, barmenams, kambarinėms ir kitiems darbuotojams dar papildomai mokėdavo atlyginimus vokeliuose.
Atskleista, kad didžiausią neapskaitytą 300–400 eurų atlyginimą per mėnesį gaudavo virtuvės ar pagalbiniai darbuotojai, o mažiausią – 16 eurų sumą vokelyje gaudavo apskaitininkai.
Skaičiuojama, kad per dvejus metus bendrovės vadovai darbuotojams sumokėjo apie 20 tūkstančių eurų neoficialaus darbo užmokesčio. Be to, išaiškinta, kad apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, nebuvo įtraukti dokumentai apie įvairių drabužių ir avalynės pardavimą kitai bendrovei. Nustatyta, kad bendrovės direktorius į buhalterinę apskaitą neįtraukė beveik 100 tūkst. eurų. Tyrimo metu paskaičiuota, kad Šiaulių verslininkai išvengė sumokėti beveik 35 tūkst. eurų gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčių, socialinio ir sveikatos draudimo įmokų.
Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
