Susidomėjimą senoviniais kalėdiniais žaisliukais pirmiausia galima pastebėti virtualioje erdvėje ir socialiniuose tinkluose. Jaunuoliai dalijasi nuorodomis, kur galima jų įsigyti, juos aptarinėja ir žavisi jų formomis bei dažnai gana neįprasta tematika ne tik paprasti socialinių tinklų naudotojai, bet ir influenseriai. Yra ir šiuos žaisliukus kolekcionuojančių – šie mainosi tarpusavyje ir ieško retesnių eksponatų.
Tačiau toks sujudimas jaučiamas ne tik internete. Kaune veikiančiame Bagažinių turguje, kur žmonės atveža parduoti įvairius nebereikalingus savo daiktus, šie žaisliukai – viena paklausesnių prekių. Ypač prieš Kalėdas.
Šiame turguje dažnai prekiaujantis kaunietis Rimas Antanavičius sako, kad labiausiai šie žaisliukai patinka jauniems žmonėms.
„Jaunimui jie matyt atrodo kitaip nei mums, vyresniems. Jiems matyt neturi to neigiamo atspalvio, asocijuojasi su smagia vaikyste. Kiti jų net neprisimena patys, tik iš pasakojimų. O labiausiai jiems įdomios tos beprotiškos žaisliukų formos – visokie avinėliai, kosmonautai, agurkai, morkos, braškės, saulutės. Jiems tai yra kažkas tokio, crazy, kaip jie patys sako. O kad matę gyvenimo, apibraižyti ar net padužę kažkiek, tai kai kuriems taip pat vertybė. Vadinasi tikras, gyvenimo matęs daiktas“, – savo pastebėjimais apie senovinių kalėdinių žaisliukų gerbėjus dalinosi pašnekovas.
Pasak jo, paklausūs ne tik žaisliukai, bet ir žvilgančios girliandos, taip pat sovietinių senių šalčių ar snieguolių lėlės, kurios anksčiau taip pat būdavo naudojamos kalėdinei ar naujametinei puošybai.
Dažniau Bagažinių turguje besilankantieji pastebi, kad apskritai nostalgiją keliantys daiktai tampa vis populiaresni. Neretai juos žmonės artimiesiems perka kaip dovanas, taip pat ir Kalėdoms.
Netoli Kauno gyvenantis Antanas Gliaudys į Bagažinių turgų atvyksta keletą kartų per metus. Iš pradžių jis čia atveždavo parduoti savo daiktus, sukauptus per kelis dešimtmečius sandėliuke, garaže ir palėpėje. Dabar jam dažnai daiktų parduoti į duoda ir kaimynai, giminės, draugai, pažįstami, o kartais net ir nepažįstami žmonės.
Bet vyras nesiskundžia – jam patinka čia būti, bendrauti su pirkėjais, kitais prekiautojais. Derėtis dėl kainos, pasakoti daiktų istorijas. Jis sako, kad nostalgiją tam tikriems daiktams jaučia visi – ir jaunesni, ir vyresni. Bet įsigyti ką nors labiau linkęs jaunimas, gal dar vidutinio amžiaus žmonės. O štai vyresni – priešingai, tokių daiktų patys dar turi nemažai, tad labiau linkę parduoti.
„Radijo aparatai, briaunuotos stiklinės, servizai, indai, magnetofonai, „Šilelio“ televizoriai, laikrodžiai, knygos. Jaunesniems – žaidimų kompiuteriai, mobilieji telefonai, kai kurie žaislai, kaip jo-jo, pavyzdžiui“, – paklausiausias prekes vardijo vyras.
Jį stebina, kad neretai jauni žmonės džiaugiasi atradę kokį geriau išsilaikiusį sovietinį žadintuvą ar stalinę lempą. „Ne taip svarbu, kad veiktų. Dauguma sako, kad interjerui tiks. Vieni šiaip kaip trofėjų laiko, kiti restauruoja, pagražina truputį“, – pasakojo A. Gliaudys.
Kolekcininkai, pasak pašnekovų, išvis atskiras klausimas. Čia jau nuo pat turgaus veiklos pradžios užsuka ne tik jie patys, bet ir tie, kurie jiems ieško dovanų. Nenuostabu, nes Bagažinių turguje visada daug tokių dalykų, kuriuos populiaru kolekcionuoti: vinilinių plokštelių, automobilių modelių, senų knygų, atvirukų, pašto ženklų. Yra ir tikrų sendaikčių, monetų.
