„Rekonstruojant dujotiekį toje vietoje, kur jis kirs būsimą „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, atsižvelgiant į numatomas didesnes apkrovas bei vibraciją, dujotiekio vamzdžiai pakloti net 9 metrų gylyje, o pats vamzdis apvilktas specialiu nuo apkrovų ir vibracijų, korozijos ir kitų pažeidimų apsaugančiu apsauginiu dėklu“, – pranešime sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Kaip teigiama pranešime, visas rekonstruojamas dujotiekio 14 km ilgio ruožas klojamas gerokai mažesniame gylyje ir tik „Rail Baltica“ kirtimo vietoje 50 metrų nutiesti daug giliau, tai pirmieji statybos darbai, tiesiogiai susiję su „Rail Baltica“ geležinkelio linija šioje atkarpoje.
Iš viso numatoma, kad dujotiekis „Rail Baltica“ geležinkelį atkarpoje tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos kirs dar bent trijose vietose.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas: Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.
Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su Europos geležinkelių tinklu ir taps pagrindiniu perkrovos centru. Taip pat vyksta „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiavimo keliams prie „Rail Baltica“ įrengti darbai. Pačiai „Rail Baltica“ linijai nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros jau baigtos.
