Eksportuotojus vienijančios organizacijos prezidentas Romas Apulskis tikina, kad šiose šalyse Lietuvos eksportas turi didelį ekonominį potencialą, tačiau lietuvių gamintojų minėtos rinkos dar mažai tyrinėtos.
Kinija – antra pagal dydį Europos eksporto rinka. Ir nors daugiausiai kinai iš europiečių perka technologijų, automobilių ir aviacijos srityse, lapkričio mėnesį su Kinija buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį bus saugomas geografinis maisto produktų ženklinimas. Taip tikimasi paskatinti Europos maisto ir gėrimų eksportą į Kiniją.
Savo ruožtu nuo 2011 m., kai buvo pasirašytas prekybos susitarimas tarp ES ir Pietų Korėjos, Europos prekių eksportas į šią šalį išaugo perpus. ES kompanijos sutaupė 2,8 mlrd. eurų dėl sumažintų arba panaikintų tarifų, o bendra prekybos vertė su Pietų Korėją pasiekė 90 mlrd. eurų dar 2015-aisiais.
Tuo tarpu į Japoniją iš ES eksportuojama žemės ūkio produktų už daugiau nei 5,7 mlrd. eurų kasmet, tai – ketvirta pagal dydį eksporto rinka šiame sektoriuje. Lietuvių įmonės daug vilčių deda ir į šiais metais pasirašytą ES ir Japonijos prekybos susitarimą, kuris, tikimasi, panaikins muito mokestį 85 proc. visų eksportuojamų maisto prekių.
„Kad įsitvirtintum tokioje egzotiškoje rinkoje, reikia daug laiko ir investicijų. Tenka skirti lėšas rinkos ištyrinėjimui, kontaktų mezgimui, įsitvirtinimui. Kultūrų skirtumai lemia, kad nebūtinai viskas pavyksta iškart“, – tikino R. Apulskis.
Pagal „Baltic Gastronomy Leaders“ pasirašytą susitarimą produktų populiarinimui šiose rinkose skirta 3,8 mln. eurų parama, kartu su partneriais Bulgarijos vyndariais bendra projekto apimtis siekia 4,7 mln. eurų.
Didžioji dalis lėšų bus skiriama produktų parodoms, pristatymams, verslo susitikimams, įvairiems renginiams, kurių metu bus siekiama kinus, japonus ir korėjiečius sudominti lietuviška produkcija ir padėti jai įsiskverbti į šias mums egzotiškas rinkas.
Vienas iš kertinių projekto aspektų – jis atviras, todėl produkciją į minėtas šalis norinčios eksportuoti įmonės vis dar gali prie jo prisijungti.
„Parama reikšminga ir gana intensyvi – Europos Sąjunga padengia 80 procentų išlaidų. Tai išties palengvina finansinę naštą ir rizikas šiose tolimose ir mums gana svetimose rinkose.“ – teigia Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) vadovė Dalia Ruščiauskienė. Projekte dalyvauja keletas LGPA įmonių, dar kelios svarsto prisijungti.
Nesenai prie projekto prisijungė ir liofilizuotus vaisius, uogas, daržoves bei užkandžius į Aziją eksportuojanti bendrovė „Geld Baltic“. Jos teigimu, tokie projektai padeda įveikti verslą apsunkinančių kultūrinių skirtumų barjerus.
„Kultūriniai ir verslo praktikos skirtumai labai lėtina prekybinius procesus, derybas su Azijos rinkų atstovais, todėl reikalingos nemažos ir ilgalaikės investicijos į eksportą. Tenka daug kartų vykti pas potencialius partnerius, kalbėtis, įtikinėti, kol atsiranda kažkoks tarpusavio supratimas“, – pasakoja bendrovės „Geld Baltic“ vadovė Laura Kaziukonienė.
„Dėl agresyvios JAV ekonomikos politikos Azijos valstybės vis palankiau žiūri ir vertina europietišką produkciją. Turint omenyje didelę šių rinkų ekonominę galią, matome čia daug neišnaudoto potencialo“, – sakė R. Apulskis.
Pavyzdžiui, ketvirtadalį viso maisto produktų importo rinkos Pietų Korėjoje užima Jungtinės Valstijos, tačiau pastaruoju metu matoma paklausa europietiškiems maisto produktams ir didesnei jų įvairovei.
Pasak „Baltic Gastronomy Leader“ vadovo, nei Japonija, nei Pietų Korėja negali apsirūpinti maistu pati, mat didelę dalį šių šalių teritorijos sudaro kalnai, todėl daugiau nei pusė maisto produkcijos importuojama ir šie skaičiai tik auga.
„Statistika rodo, kad poreikis kokybiškai produkcijai yra, todėl tai puikus šansas Europai, o taip pat ir Lietuvai, pasiūlyti savo gaminius tuose kraštuose“, – tikino R. Apulskis.
Bendras lietuvių gamintojų maisto ir gėrimų eksporto plėtros projektas startuos ateinančių metų balandį ir truks trejus metus.
