„2017-aisiais galbūt kontroliuosiu 99 procentus pasaulio interneto mokėjimų“, – taip interviu žurnalui „Stilius“ prieš penkerius metus kalbėjo iš Libano kilęs JAV verslininkas A.Khawaja, dar prisistatantis tiesiog Andy vardu.
Tuomet vyras gyrėsi jau uždirbęs beveik 20 milijardų JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 18 mlrd. eurų).
Tačiau pastaraisiais metais jo verslas dėl sunkiai įsivaizduojamo masto pažeidimų įstrigo tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Jungtinėje Karalystėje, tad 58 metų A.Khawaja neseniai atidarė atstovybę Kinijoje.
Bet jam liko ir kitų nišų. Pavyzdžiui, Lietuvoje.
Susižavėjo lietuvių modeliu
A.Khawaja jau anksčiau pradėjo rengti tarptautinį modelių grožio ir talento konkursą „Model Turned Superstar“, kurio pagrindinis prizas – milijonas dolerių (900 tūkst. eurų). Būtent tokį 2015-aisiais pavyko nuskinti iš Klaipėdos kilusiai Grėtei Raudytei.
Netrukus moteris socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti nuotraukas su šio konkurso rengėju, ant jos rankos sužibo sutuoktuvių žiedas, o ji pati instagramo paskyroje 2017-ųjų pradžioje pakeitė savo inicialus į G.R.K., kas turėjo reikšti Grėtė Raudytė Khawaja.
Apie asmeninį gyvenimą nei modelis, nei pats verslininkas interviu žurnalui „Stilius“ nebuvo linkę kalbėti, užtat A.Khawaja mielai pasakojo, kaip pradėjo savo karjerą vos su 26 doleriais (23 eurais) kišenėje. „2017-aisiais planuoju turėti maždaug 100 milijardų dolerių“, – prieš penkerius metus dėstė A.Khawaja.
Tuomet jis pasakojo Lietuvoje apsilankęs gal jau pusšimtį kartų, o jo artimais bičiuliais čia spėjo tapti dizaineris Juozas Statkevičius bei stilistė Asta Valentaitė.
Tačiau aiškėja, kad mūsų šalis jį viliojo ne tik dėl pramogų. Dar 2007 metais čia buvo įsteigta įmonė „BalticBill“, kurios veikla – kompiuterių programavimo ir kitokio valdymo, informacinės bei pagalbinės finansinės paslaugos, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą. Šios bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad ji teikia įvairias mokėjimų kortelių bei interneto atsiskaitymų paslaugas.
Registrų centro duomenimis, A.Khawaja įkūrė „BalticBill“ bei jai vadovavo iki šių metų vasario. Būtent tuomet jį pradėjo persekioti rimti nemalonumai.
Padėjo klestėti apgavikams
Šįmet JAV Federalinės prekybos komisija ne tik įsūdė įspūdingą 110 mln. dolerių (99 mln. eurų) baudą kompanijai „Allied Wallet“, bet ir nurodė jai nutraukti veiklą Amerikoje. O netrukus sankcijas pritaikė ir britų reguliuotojai.
Paaiškėjo, kad ši mokėjimų platforma buvo tapusi sukčių, finansinių piramidžių kūrėjų ir skolų išieškotojais apsimetusių veikėjų neršto lauku.
Federalinės prekybos komisijos teigimu, „Allied Wallet“ sąmoningai apdorodavo įtartinus mokėjimus, netgi pagelbėdavo kuriant fiktyvias įmones bei interneto svetaines, kad būtų pridengtas neteisėtas lėšų pasisavinimas.
Dar 2018-aisiais į agentūros AP žurnalistų rankas pateko tūkstančiai dokumentų, įrodančių, kad mokėjimų kompanija taip elgdavosi net tais atvejais, kai patys jos darbuotojai suprasdavo, kad tai – visiškai nelegalu.
Pavyzdžiui, 2015 metais „Allied Wallet“ padėjo sukurti kredito kortelių apdorojimo mechanizmą neva buities prekes pardavinėjančiai kompanijai, tačiau šios interneto svetainėse buvo apstu klaidų. Kai bankai užfiksavo, kad neteisėtai renkami klientų duomenys, „Allied Wallet“, užuot uždariusi šias svetaines ir apie tai pranešusi bankams, mokėjimus nukreipė per fiktyvią įmonę.
Tūkstančių Amerikos kredito kortelių savininkų duomenys pateko neva skolų išieškojimu užsiimančiai kompanijai „Stark“. Ši tiesiog reketuodavo jokių įsiskolinimų neturinčius asmenis, o dalis jų susimokėdavo už neegzistuojančius kredito kortelių limitų viršijimus.
Kelias atvedė į Lietuvą
Po to, kai Andy įkurta kompanija šiais metais iš esmės buvo paskelbta nepageidaujama Amerikoje, „Allied Wallet“ paskelbė, kad visų klientų aptarnavimą perims kompanija „Fintech International LLC“.
Šią yra įsteigęs buvęs „Allied Wallet“ vykdantysis direktorius Stevanas Hillas. Lietuvoje veikia įmonė labai panašiu pavadinimu – „International Fintech“, turinti Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Taip pat klientams buvo paskelbta, kad mokėjimo aptarnavimo paslaugas tomis pačiomis sąlygomis jiems teiks lietuviška „BalticBill“.
Pats A.Khawaja, galbūt nujausdamas būsimas sankcijas ir ieškodamas atsitraukimo kelių, šių metų pradžioje „BalticBill“ akcijas perleido šios įmonės vadovei Jurgitai Kvietkauskaitei. Beje, ji yra irgi Andy Lietuvoje įkurtos, tačiau šiuo metu likviduojamos įmonės „QuickSettlements“ vadovė.
Vargu ar gali būti sutapimas tai, kad „BalticBill“ į lietuviškos „International Fintech“ tarpininkų sąrašą buvo įtraukta šių metų liepos 15 dieną – netrukus po to, kai „Allied Wallet“ sulaukė sankcijų.
Į klausimus – tyla
Ar lietuviškos kompanijos, aptarnaujančios „Allied Wallet“ klientus, užtikrins, kad daugiau jiems nebebus teikiamos fiktyvių kompanijų ir svetainių kūrimo paslaugos, padedančios sukčiauti? Ar jų veikla kaip nors susijusi su skandalingai pagarsėjusia kompanija?
Tokių klausimų „International Fintech“ vadovui Igoriui Kapariui užduoti nepavyko – jis tiesiog nekėlė mobiliojo telefono.
Tuo metu „BalticBill“ vadovaujanti J.Kvietkauskaitė klausimus paprašė atsiųsti elektroniniu paštu. Tačiau atsakymų sulaukti nepavyko, o vėliau J.Kvietkauskaitė jau nebeatsiliepė mobiliuoju telefonu.
Rizikos dar neįžvelgė
„Fintech“ sektoriaus kompanijas prižiūrintis Lietuvos bankas, atrodo, tik iš „Lietuvos ryto“ sužinojo apie A.Khawaja bei jo sąsajas su Lietuva.
„International Fintech“, pasirodo, dėl šio verslininko įsteigtos „BalticBill“ įtraukimo į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų sąrašą kreipėsi šių metų birželio 26 dieną. Tad centrinis bankas užtruko apie 20 dienų tikrindamas, tačiau nieko įtartino nepastebėjo.
„Atlikome visas įprastas procedūras – vertinome, kaip įmonė pasirengusi teikti paslaugas, kaip valdys rizikas, jos numatomų vadovų tinkamumą eiti pareigas. Negavome jokios informacijos, kuri mums būtų suteikusi pagrindo neįrašyti „BalticBill“ į elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų sąrašą.
Tačiau įrašymu priežiūra nesibaigia – reikalavimų finansų rinkos dalyvis turi laikytis visą veiklos laikotarpį. Jei pastebėsime, kad įmonė pateikė ne visą ar neteisingą informaciją, netinkamai valdo rizikas, iškart imsimės priemonių“, – teigiama centrinio banko atsakyme.
Nors centrinio banko atstovai tvirtino, jog bus kreiptasi į bendrovę dėl papildomos informacijos, vis dėlto šiuo atveju grėsmės nėra linkę įžvelgti.
„Vertinsime, kaip ji laikosi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, atliksime kitus priežiūros veiksmus.
„BalticBill“ finansų rinkos dalyviu tapo prieš 5 mėnesius, paprastai įmonėms reikia tam tikro apšilimo laikotarpio. Tad šiuo atžvilgiu didelių rizikų neįžvelgiame, tiesa, tai nereiškia, kad nebus kontrolės“, – teigė Lietuvos bankas.
JAV sprendimų nepastebėjo?
Prižiūrinčios institucijos atstovai taip pat tvirtino, kad finansinių bendrovių steigėjų ir vadovų reputacijos vertinimui taikomas itin griežtas filtras.
„Nustačius, kad su „fintech“ įmone susijusių asmenų reputacija neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tokioms bendrovėms atsisakoma išduoti licenciją“, – teigiama centrinio banko atsiųstame atsakyme.
Tik lieka neaišku, kaip „fintech“ sektoriaus kompanijas prižiūrintis Lietuvos bankas tikrino „BalticBill“ patikimumą, kurios steigėju Registro centro dokumentuose yra aiškiai nurodytas A.Khawaja.
Taip pat liko nepastebėti ne tik JAV Federalinės prekybos komisijos, bet ir Didžiosios Britanijos Finansų priežiūros tarnybos nurodymai įmonei „Allied Wallet“ nutraukti bet kokią finansinių paslaugų veiklą. O juk būtent po jų „Allied Wallet“ paskelbė, kad jų klientus toliau aptarnaus Lietuvoje veikianti „BalticBill“.
Apskritai apie sparčiai besiplečiančio sektoriaus rizikas centrinio banko atstovai yra linkę kalbėti santūriai.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas praėjusią savaitę Seime surengtoje konferencijoje tvirtino, kad prižiūrimi „fintech“ rinkos dalyviai Lietuvoje nekelia jokių grėsmių.
„Didžiausia grėsmė šioje srityje – neprižiūrimi rinkos dalyviai. Prižiūrimi, mūsų nuomone, didelių grėsmių nekelia dėl mažos apimties ir dėl paprastų verslo modelių, kuriuos gebame prižiūrėti“, – tuomet kalbėjo M.Jurgilas.
„Lietuvos rytas“ jau rašė, kad pastaruoju metu prievaizdai pinigų plovimo prevencijos tikslais yra linkę tikrinti ir bausti išskirtinai tik lietuviško kapitalo „fintech“ įmones, o tuo metu užsieninės po priežiūros radaru kol kas nepatenka.
Nors M.Jurgilas tuomet tikino, kad „fintech“ sektoriuje visi dalyviai stebimi vienodai, vis dėlto į planinių patikrinimų pastarųjų dvejų metų darbotvarkes įtrauktos tik lietuviškos įmonės.
Milijardierių toliau persekioja skandalai
Pats A.Khawaja neseniai paskelbė įkūręs „Allied Wallet“ biurą Kinijoje. Tuo metu Amerikoje jis tapo kaltinamuoju, tačiau nebe vien finansinėse bylose.
A.Khawaja yra kaltinamas sąmokslu su George’u Naderu dėl daugiau kaip 3,5 mln. JAV dolerių (3,16 mln. eurų) rinkimų kampanijoms skirtų aukų šaltinių nuslėpimo.
Federaliniai aukotojų sąrašai rodo, kad nuo 2016-ųjų A.Khawaja 3 mln. JAV dolerių (2,7 mln. eurų) asmeniškai skyrė demokratų kandidatams ir už juos agituojančioms grupuotėms, o dar milijoną dolerių (0,9 mln. eurų) atseikėjo prezidento Donaldo Trumpo inauguraciniam fondui.
Aukų perviršį, kuris siekė 1,8 mln. JAV dolerių (1,62 mln. eurų) A.Khawaja padalino bendrininkams, vykdžiusiems jo nurodymus, šią savaitę paskelbė „Washington Post“.
A.Khawajos dosnumas padėjo jam prisikasti iki demokratų kandidatės 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton, o jau pasibaigus rinkimams jis apsilankė ir Ovaliajame kabinete, kuriame susitiko su D.Trumpu.
Teigiama, kad tuo metu A.Khawaja su bendrininkais demokratų ir respublikonų kandidatams buvo paaukoję jau 6 mln. JAV dolerių (5,4 mln. eurų). Anot prokurorų, aukos buvo dalinamos A.Khawajos, jo žmonos ir kompanijos vardu, tačiau visas jas finansavo G.Naderas.
Pastarasis tuo metu vienos užsienio šalies vyriausybei teikė ataskaitas, kaip sekasi įgyti įtaką JAV politikų sluoksniuose.
Andy taip pat yra kaltinamas trukdęs teismo tyrimui, nes suteikė klaidinančią informaciją apie G.Naderą ir ryšius su jo kompanija.
Tyrėjai jau anksčiau atskleidė, kad verslininko kompanija taip pat padėjo pornografijos kūrėjams, skolų išieškotojams ir lošėjams kitose šalyse prieiti prie tarptautinės bankų sistemos.
Dabar yra vykdomas ir pelno nesiekusio D.Trumpo prezidentinės inauguracijos komiteto lėšų rinkimo tyrimas. Iš viso buvo suaukota 117 mln. JAV dolerių (105,5 mln. eurų). Prokurorai aiškinasi galimas pinigų plovimo, nelegalaus aukojimo ir sukčiavimo schemas, kurios galėjo būti susijusios su komitetu.
