„Tokio užimtumo anksčiau nebūdavo, paklausa didesnė nei ankstesniais metais“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.
Visgi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kiek kukliau vertino šių metų tendencijas ir sakė, jog jos išlieka panašios į pernykštes. Tačiau, pašnekovės teigimu, natūralu, jog kurortuose užimtumas didesnis, lyginant su didžiaisiais Lietuvos miestais.
Pasak E.Šiškauskienės, kurortuose žmonės mėgsta pabūti ilgiau, neretai sulaukiama ir rusakalbių turistų, kurie čia poilsiauja ilgesnį laiką nei tautiečiai. Kalbėdama apie kitataučius, E.Šiškauskienė gyrė ir didžiųjų miestų gebėjimus pritraukti turistus, kurių skaičius šventiniu periodu sparčiai didėja.
„Manau, kad „Go Vilnius“ labai gerai veikia su savo kalėdinėmis reklamomis ir akcijomis, tad atvažiuoja vis daugiau skandinavų, amerikiečių ir prancūzų. Mūsų Vilniaus eglė – labai geras marketinginis triukas: gandas nuskriejo per visą pasaulį. Tikrai turime ką pasiūlyti“, – džiaugėsi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
„Pradedant nuo Kalėdų – visą kalėdinę savaitę iki Naujųjų metų – tikrai įvykę neblogi pardavimai. Viešbučių užimtumas siekia apie 50-60 proc. Naujųjų metų sutikimui užimtumas dar didesnis – siekia ir 80 proc., pas kai ką ir daugiau“, – apie Palangos kurortą pasakojo I.Valaitienė.
Ragina suskubti
Abi pašnekovės pastebėjo, kad lietuviai nesistengia iš anksto planuoti atostogų, o kur sutiks didžiausias metų šventes nusprendžia likus vos kelioms dienoms iki jos.
„Tie, kurie tikrai nori gauti tai, ko tikisi, ir nori kokybės bei prabangių viešbučių, vietas rezervuoja iš anksto. Praėjusį mėnesį šventinei savaitei buvo padaryta apie 60 proc. rezervacijų, bet žinant lietuvius – jie paskutinės minutės medžiotojai“, – panašiomis įžvalgomis dalijosi ir E.Šiškauskienė.
Tą pastebėjo ir „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ 5 žvaigždučių viešbučio generalinis vadovas Kai Schukowski. Jo teigimu, rezervacijos laikas trumpėja, o svečių skaičius – didėja.
„Jie rezervacijas atlieka likus 1-7 dienoms iki viešnagės. Naujųjų metų išvakarių šventei mūsų restorane staliukai jau beveik visiškai parduoti“, – teigė K.Schukowski.
Jo teigimu, vis daugiau lietuvių ieško būdų trumpam pabėgti iš miesto, daugėja ir pasirinkimų šventes praleisti viešbutyje ar restorane su šeima ir draugais.
Nebaisios ir kainos
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės teigimu, šiemet kainos labai panašios, lyginant su praėjusiais metais. Per šventes jos visada šiek tiek pakyla, nes padidėja užimtumas. Tą galima pastebėti per pačius Naujuosius metus ar Kalėdas. E.Šiškauskienė atkreipė dėmesį, kad kainos tuomet siekia vasaros sezono lygį, o taip yra ir visame pasaulyje.
„Naujametinės vakarienės su muzikine programa jau nebėra tokios pompastiškos, kaip būdavo prieš krizę, kai visi taškėsi pinigais – jos saikingesnės, geri muzikantai, visada yra dozė šventinės programos. Tačiau ji labai įvairi ir pačiuose restoranuose – tiek rezervacija už vietą ir šampano taurė, tiek vakarienė su keliais patiekalais. Žmonės tikrai gali pasirinkti kiekvienas pagal savo kišenę“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
„Radisson Blu Royal Astorija“ viešbučio pardavimų direktorės Irmos Rudelytės-Kasputienės teigimu, artėjant šventiniam laikotarpiui kainos augs, nes mažės pasirinkimas. Tačiau ji pastebėjo, kad kylančios kainos neatbaido svečių.
„Nepasakyčiau, kad išlaidavimas pasikeitė, labai panašiai buvo ir prieš 2-3 metus, šventiniu laikotarpiu lietuviai vis tiek stengiasi gražiau atšvęsti ir renkasi prabangesnius variantus“, – šią tendenciją pastebėjo ir 5 žvaigždučių viešbučio „Narutis“ atstovas.
E.Šiškauskienės teigimu, lietuviai rezervuoja ir labai prabangius viešbučius.
„Tas mus labai džiugina, nes lietuviai jau nebetaupo ir nebesėdi namuose, perkasi vakarienę. Kita kategorija žmonių, kur daugiau išleidžia pinigų, kai jiems nėra fiksuota vakarienė, nes vienas nori suvalgyti tris desertus ir steiką. Tad laimi tie restoranai, kurie siūlo rezervaciją ir šampano taurę, su galimybe rinktis iš limituoto meniu“, – pasakojo ji.
Visgi Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė I.Valaitienė pastebėjo, kad šiame kurorte lietuviai daugiausia renkasi žemesnio lygio– 3-4 žvaigždučių – viešbučius.
Nors viešbučių atstovai teigė, kad įprastai klientai renkasi dviviečius kambarius, tačiau štai „Radisson Blu Hotel Lietuva“ 4 žvaigždučių viešbučio direktorius Massimo Supino turi kiek kitokį pastebėjimą.
„Viena tendencija ryški – šventiniu laikotarpiu pirmiausiai parduodami šeimoms pritaikyti kambariai“, – teigė jis.
Tad pasiūlymai viešbutyje orientuoti atsižvelgiant į šią klientų grupę.
„Draugų grupėms siūlome vakarėlį su maistu, gyva muzika ir pramogomis, kuris kainuos 140-160 eurų. Šventinė vakarienė šeimoms su pramogomis ir bufetu vaikams suaugusiam asmeniui kainuos 65 eurus“, – teigė M.Supino.
Kinta tradicijos
Nors lietuviams būdavo įprasta Kalėdas ir Kūčias sutikti namuose, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė pastebėjo, kad šios tradicijos vis labiau lieka užnugaryje. Šiandien lietuviai drąsiau renkasi šias šventes sutikti restoranuose.
„Kalėdos, ypač Kūčios, lietuviams yra labai naminė šventė, bet jau pastebime tendenciją, kad atsiranda nemažai restoranų, kurie siūlo Kūčių meniu – ir Palangoje, ir Vilniuje, ir netgi Kaune. Seniau tai būdavo tik Vilniuje. Restoranų savininkai žiūrėdavo atsargiai, ar žmonės tokio pasiūlymo nevertins kritiškai. Tačiau Kūčias ir Kalėdas besirenkančiųjų sutikti ne namuose procentas vis auga“, – pastebėjo E.Šiškauskienė.
