Bankai, savo ruožtu sako, kad toks mokesčio įvedimas skaudžiausiai atsilieptų gyventojams – visa mokestinė našta gultų ant jų pečių. Kone analogiškai kalbama ir apie planuojamą prekybos centrų mokestį. Ar valdžia, viena ranka duodama didesnes išmokas gyventojams, kita ranka jų neatima?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su asociacijos „Už saugią bankininkystę“ vadovu Kęstučiu Kupšiu bei Socialdemokratų frakcijos seniūne Rasa Budbergyte.
– Ponia Budbergyte, jūs esate socialdemokratė, nors ir dirbate Seime opozicijoje, tačiau pagal jūsų pažiūras galima suprasti, kad jūs turėtumėte pritarti tokiai idėjai apmokestinti labiau verslą, kad jis savo pelnu solidariau dalintųsi su visuomene?
R.Budbergytė: Jūs labai teisingai pasakėte, socialdemokratai tikrai norėtų, kad solidariai turtingesni ir žmonės, ir verslas turtingas pasidalintų daugiau savo pajamomis.
Bet socialdemokratai yra pakankamai protingi, kad pasižiūrėtų, kaip yra siūloma apmokestinti – ar tai būtų bankai, ar prekybininkai. Mūsų nuomone, kad reikėtų bankus apmokestinti kitaip.
Reikėtų padidinti juridinių asmenų pelno mokestį, taip kaip yra aplinkinėse šalyse, padidinti tarifą, kuriuo apmokestinama ir taip pat peržiūrėti atskaitymų į pelną tvarką, kuri, mūsų akimis žiūrint, Lietuvoje šiuo metu yra labai dosni.
Ar tai būtų bankai, ar verslo įmonės. Mes taip tarptautinių ekspertų esame vertinami, kad turim tokią labai dosnią tvarką. Tai čia būtų labai paprastas pasiūlymas mūsų akimis žiūrint, kuris leistų išvengti labai didelės rizikos.
O rizika yra labai paprasta: jeigu įvedamas toks mokestis finansinių paslaugų, kaip dabar siūlomas, o dabar siūlomas tikrai neteisingai, kadangi registruotas Seime guli apmokestinti bankus nuo aktyvų – tikrai išvis negalima to daryti.
Bet yra labai didelė sudaryta galimybė pagal tokius pasiūlymus, kad bankai labai lengvai permes tą mokestį ant vartotojų pečių. Ir Lietuvos bankas tai pastebi, ir kita patirtis – tose šalyse, kuriose bandoma buvo įvesti tokius mokesčius ir kur turi tuos mokesčius, ar tai būtų Lenkija, Vengrija.
Visi kalbinti ekspertai iš tų šalių sako, kad susidarė situacija, kai pabrango paskolos ir tai persikėlė ir ant būsto paskolų, ir ant verslo paskolų. O juk mes matome šiandien situaciją, kad su kreditavimu šiandien yra tiesiog siaubinga, verslas neprieina prie paskolų gavimo, todėl, kad bankai, kaip sakoma, didelė koncentracija, maža konkurencija.
Bet nuo to kenčia mūsų visos valstybės konkurencingumas, ypatingai smulkus ir vidutinis verslas. Tie, kurie turi savo didesnių pinigų, jiems galbūt yra lengviau, bet mes galvojame, socialdemokratai, taip pat ir apie tuos, kurie šiandien dieną kuria mūsų bendrą gėrį.
– Pone Kupšy, jūs dažnai kritikuojate bankus, godžiais vadinate, minėdamas jų pelnus. Jeigu, kaip Bankų asociacija sako, visa tai nugultų ant paskolų gavėjų pečių, ar esate paskaičiavę, ar didelės tai sumos? Galbūt tai vienas kitas euras ir nereikėtų pergyventi dėl to?
K.Kupšys: Didžiausia našta, ko gero, užgultų paskolas paėmusias šeimas. Pasiskolinusios, ir taip stokojančios lėšų šeimos, ypač jaunos tuoj pajaustų, jeigu jų paskolos pabrangtų 0,5 proc. metinių palūkanų.
30 tūkst. paskola – atrodytų, nedidelė suma, jei pabrangs 0,5 proc., kas čia tėra, 150 eurų suskaičiavus viso labo, nieko tokio. Bet jeigu paskola ilgalaikė, tai per 10, 20, 30 metų subėga nemaži skaičiai ir tai jau yra tūkstančiai, dešimtys tūkstančių papildomų eurų, kuriuos tie paskolas paėmę Lietuvos gyventojai sumokės bankams.
Juos reikėtų riboti, tą jų godumą kažkaip protingai vairuoti, kad jie tuos pinigus uždirbtų bent investuodami su didžiausia nauda į visuomenę, todėl mes po truputį pradedam kalbėti apie tvarius finansus, finansinę sistemą, kuri tausoja gamtą, kuri socialiai atsakinga, kuri investuoja, remdamasi tam tikrais skaidriais principais.
Bet mums reikėtų ją vairuoti protingai, o ne tokiu buku instrumentu, kuris tiesiog apmokestina viską vienodai ir sako: mokėkite dabar dalį nuo viso turto. Realiai, kai bankų pas mus yra 2,5, tai žinote, nebėra kur vartotojui pasislėpti.
Jeigu bankai perkels tą mokestį vartotojams ant pečių ir aš tikiu, kad jie taip padarys, tai vartotojas liks faktiškai įkaito pozicijoje. Jis net neturės kur išeiti į kitą banką, jam bus neįmanoma, nes tų bankų tėra tik 2,5. Paimkim Vokietiją kaip pavyzdį, kur yra 2 tūkst. bankų.
Tai jeigu toks mokestis būtų ten ir vartotojas staiga pamatytų, kad viename banke jį bando to mokesčio suma...
– Rinkos konkurencijos dėsnis tiesiog suveiktų.
K.Kupšys: Kalbos nėra. Jis pradėtų iš karto ieškoti, kur pigiau. Ir bankai tarpusavyje konkuruotų, kurie nusirėžtų tuos pelnus tam, kad pritraukti naują vartotoją net ir tokioje apmokestintoje būklėje. O Lietuvoje ką jie darys?
– Kaip reikėtų vertinti bankų reakciją? Bankų asociacija iš karto pareiškė, kad visa tai guls ant vartotojų pečių, kad bankai gali išeiti iš Lietuvos ir palikti tik filialus.
K.Kupšys: Jie išmanūs žmonės. Aš neabejoju, kad tai, ką jie žada, jie ir padarytų. Jie jau mato scenarijus, kaip jie pasielgs, jei tas mokestis bus įvestas. Ir aš nematau pagrindo, kodėl mes turėtume jais netikėti. Jie iki šiol didino įkainius.
– Sakote, kad Vokietijoje kažkuris bankas galėtų susimažinti pelną, kad išlaikytų klientą. Lietuvoje to tikėtis, kaip suprantu, naivu?
K.Kupšys: Mūsų bankai, supraskime, per dieną drauge paėmus uždirba 1 milijoną eurų grynojo pelno. Kasdien po milijoną eurų. Per metus – 360.
Aš labai abejoju, kad jie staiga pagalvotų: mums čia mokestį uždėtų, tai mes dabar nebenorime tiek daug to pelno uždirbti, dabar susimažinsime savo pelną, nebeįvykdysime mums uždėtų pelno įvykdymo užduočių, kartelių ir tuos pinigus mielai sužersime į valstybės biudžetą.
Na ne, jie liks prie savo finansinių rezultatų užduočių, toliau norės uždirbti tą patį pelną, jei ne didesnį ir galiausiai visus mokesčius, kuriuos valstybė surinks, permes žmonėms.
Kartais tarsi bandoma spekuliuoti tokia idėja, kad bankų paslaugomis labiau naudojasi turtingesni, jie ten laiko daugiau pinigų, mokestinės naštos guls į turtingesnių kišenę.
– Paskolas dažniausiai ima vidurinės klasės žmonės.
K.Kupšys: Taip, būtent. Turtingesnis butą nusiperka pats ir už jį moka vieną kartą. Skurdesnis butą nusiperka, už jį moka vieną kartą pardavėjui, o dar kartą – antrą beveik buto kainą sumoka palūkanų forma bankui.
Mes tikrai nuskriausime silpnesnę gyventojų dalį, kuri kitaip negali, kuriems reikia paskolų.
– Ponia Budbergyte, pradžioje minėjote, kad galima kitaip apmokestinti, jeigu norime didesnio solidarumo iš bankų.
Jūs dirbate Seime, kalbatės su valdančiaisiais, komitete diskutuojate – kaip reikėtų suprasti, ar jie tiesiog nenori pasirinkti kito kelio, imasi lengviausio?
R.Budbergytė: Aš manau, kad jie irgi bando karštligiškai ieškoti kitų kelių, kaip galima būtų turėti tikrai gerą šaltinį papildyti biudžeto pajamas maždaug 50 mln. Kiek teko kalbėti su atstovais iš valdančiųjų pusės, tai yra bandymai paruošti kažkokius pasiūlymus, tobulinti.
Mes kol kas nematėme, kaip ruošiamasi tobulinti. Visi apsispręs pritarti, nepritarti pamatę tą projektą.
To projekto mes dar nematėme, Biudžeto ir finansų komitete dar nesvarstėme, šiandien vyko pirmieji klausimai darbo grupės – išvadų rengėjų – ir penktadienį ryte, kiek suprantu, turėsime komiteto posėdyje jau tą projektą.
– Suprantu, kad valdantieji valstiečiai irgi yra šiek tiek pasimetę dėl šio projekto?
R.Budbergytė: Kaip gali būti nepasimetę – todėl, kad tokie projektai skubomis, neatlikus išsamaus poveikio vertinimo yra nedaromi. Mąstantys žmonės ir valdančiųjų tarpe supranta, kad nors tikslas yra labai paprastas – papildyti kiaurą biudžetą – tačiau atsigręš prieš tuos pačius žmones, apie kuriuos kalbam.
Ar tai bus jaunos šeimos, kurios ima būsto paskolas, ar smulkus, vidutinis verslas. O bankai, kadangi pastaruoju metu efektyvino savo veiklą, viską perkėlė į elektroninę, internetinę bankininkystę, tai žinoma, jų pelnai Baltijos šalyse yra tokie, kurie glumina visus.
Tame tarpe ir politikus, ir vartotojus – čia yra nesusitvarkoma su situacija. Todėl mes visi ir sakome: mokėkite daugiau, prisidėkite daugiau. Bet reikia vis tiek racionaliai spręsti tokius klausimus.
– Pone Kupšy, jūs sakote, kad Lietuvoje dabar veikia 2,5 banko. Ar tokie valdžios sprendimai neprisideda prie to, kad jeigu koks nors užsienyje veikiantis bankas svarsto žengti į Lietuvos rinką, galbūt dabar paims ir sudvejos, o konkurencijos taip ir nepaskatinsime?
K.Kupšys: Gali būti tiesos jūsų žodžiuose. Nuolat tarsi pabrėžiama, kad investuotojai mėgsta tikrumą, jiems įvairūs mokestiniai siurprizai tikrumo neprideda.
Galiu sutikti, kad bankai, kurie galbūt svarstytų atėjimą į Lietuvą, matydami, kad čia yra pelninga rinka – nors ir nedidelė, bet įdomi, pelninga, galbūt ateityje besiplėsianti – jie tikrai sugluminti panašių planų iš valdžios pusės ir tuos savo investicinius planus atidės.
Neabejotinai yra vienas iš argumentų, kodėl Seimui reikėtų persvarstyti.
– Galbūt iš tiesų išeitis yra valstybinio banko kūrimas, apie ką dabar šiek tiek kalbama?
K.Kupšys: Būtų, ko gero, labai net įdomu, jei valstybinį banką sukurtume, įvestume bankų mokestį ir tada nuo valstybinio banko aktyvų vėl sukištume į biudžetą kokią sumą pinigų. Tai turėtų būti arba-arba sprendimas.
Jeigu mes norime konkurencijos, tai nedarome skubotų sprendimų su mokesčiais skubotais, iš lemputės nukeltais ir dirbame labai rimtai prie konkurencijos didinimo. Jeigu mes turėtume bent 30 bankų – aš neprašau 2 tūkst., mes ne Vokietija, mes daug kartų mažesnė šalis – tegu pasiekia mūsų aktyvių, veikiančių su mažmeniniais klientais bankų skaičius bent keliolika, o ne 6, o faktiškai 2,5. Tada galim kalbėti apie kažkokias priemones, kurios būtų panašios į dabar siūlomas.
– Ponia Budbergyte, gal valstybinis bankas išspręstų konkurencijos problemą ir dabar veikiantys komerciniai irgi galbūt susimažintų savo įkainius ir pelnus?
R.Budbergytė: Socialdemokratai yra tikrai susirūpinę dėl to, kad paslaugų kiekis mažėja regionuose. Todėl galvojame, kad būtų labai racionalu, jeigu dabar veikiantys bankai rinkoje galėtų pasiūlyti tokią mobilią bankininkystę, kur regionuose žmonės galėtų gauti tas paslaugas.
Tai čia iš tiesų matome šitą kelią. O dėl valstybinio banko įsteigimo – tikrai matome galimybę pradėti diskusijas, kad galbūt reikalinga turėti tokį kaip ir plėtros banką, kuris garantuotų tą prieinamumą kreditų, nes bankai šiuo metu tam tikroms verslo rūšims, projektams, kaip sako jie patys, yra priėję savo ribą, kuri jau rizikinga kreditavimo yra.
Todėl tokios investicijos į žaliąją ekonomiką yra sunkiai prieinamos, o jeigu mes neturėsime prieigos šaltinių, mūsų verslas susidurs su konkurencingumo problema. Todėl galvojame, kad galima pradėti diskusijas ir reikia – ar paskui bus priimtas sprendimas, žiūrėsime. Bet pradėkime laiku diskutuoti apie tai, ar reikia.
K.Kupšys: Man atrodo, reikia ir to, ir to. Reikia ir valstybinio banko, kuris teiktų paslaugas, ir valstybinio vystymo banko, kurį kažkada uždarėm. Dabar jis galėtų vadintis vos ne klimato banku, nes mes turime vieną labai konkrečią, rimtą problemą, kurią visas pasaulis žino.
Viena vertus, valstybinis komercinis, kita vertus, valstybinis klimato – ir jie galėtų būti du atskiri. Aišku, skirtingi principai, skirtinga paskirtis. Atsakau į klausimą, ar mums reikia tokio, ar tokio – reikia abiejų.
– Prekybos tinklų mokestis – ar jums neatrodo, kad būtų analogiška situacija kaip su bankais, kad papildomas apmokestinimas nugultų į produktų kainas ir susimokėtume mes visi?
K.Kupšys: Čia jau ne. Prekybos tinklų mokestis skirtingas nuo bankų tuo, kad turime mažiau dramatišką situaciją, mažiau koncentruotą rinką. Mes galime tada – šiek tiek, kaip suprantu, ir siūloma, kad apmokestinimas kirstų per didžiuosius, o ne per visus.
Tarsi šiuo mokesčiu jau siekiama ne tik bukai pasipinigauti ir valstybės biudžetą papildyti tam, kad būtų galima tam tikrus rinkiminius pažadus vykdyti – bet tam, kad būtų truputį ir reguliavimas rinkoje. Tarsi skatintume silpnesnį, mažesnį verslą prekiauti, o stambesnį stabdytume.
Ta riba, kuri nubrėžta, realiai reiškia, kad didieji – taip, galbūt jausis skriaudžiami, bet tai galbūt leis atsigauti mažesniajam prekybos verslui. Konkurencija yra geresnė, nėra tokios situacijos, kad miestelyje nebėra maisto prekių parduotuvės, visur turime bazinį priėjimą prie elementarių prekių. Dėl šito nėra baimės.
O banko mes daug kur tiesiog nebeturime, koncentracija yra kitokia, todėl pateisinu prekybos tinklų mokestį.
– Ponia Budbergyte, kaip apibūdintumėte tai, kas vyksta dabar, ieškant papildomų pinigų į biudžetą? Valdantieji karštligiškai svarsto tai bankų, tai prekybos centrų mokestį, nekilnojamąjį turtą apmokestinti.
R.Budbergytė: Išdalinti pažadai, kurių valdantieji negali ištesėti. Galiu tik tiek pasakyti. Net ir su stambios prekybos – nes tai paliestų ne tik prekybos tinklus, tai paliestų visą stambią prekybą ir e.komerciją, kuri šiuo metu rizikingai būtų paliesta šito prekybos mokesčio.
Manau, kad toks siūlymas yra tik paieška fiskalinių šaltinių ir jokios tvarkos nepadarys toje rinkoje. Farmaciniai produktai yra išskirti iš to, o farmacininkų marža yra 50 proc. Tai reiškia, jau įstatymo projekto teikėjai galvoja, kad persikels vis dėl to į kainą ir infliacija nuo to, kaip Lietuvos bankas sako, padidės.
Tai, kas vyksta šiuo metu, yra karštligiškas ieškojimas, kaip išeiti iš susidariusios išeities, kur tų išeičių tikrai nėra daug. Ir tai yra paprastas noras pasipinigauti. O kur paskui nuguls, ant kieno pečių – tai, ko gero, darosi antraeilis dalykas.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
