Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio, išskyrus pridėtinės vertės mokestį (PVM), už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 proc. mokesčio tarifą.
Mokestinės naštos išvengtų tos bendrovės, kurios vartotojams parduoda vaistus, vaistinius preperatus, energinius produktus ir komunaliniais inžineriniais tinklais tiekiamas dujas, vandenį ir visų rūšių energiją.
Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą įkvėpė kaimyninė Lenkija, kurioje šis įstatymas buvo priimtas jau 2016 metų rugsėjį, tačiau buvo neigiamai įvertintas Europos Komisijos (EK). Tad dėl galimo Europos Sąjungos (ES) teisių pažeidimo Lenkijoje įstatymas iki 2020 metų pradžios įšaldytas.
„Bet koks gudravimas, didinant ne PVM mokestį, o įvedant atskirą apyvartos mokestį, EK labai nepatinka, nes taip sumažinamos įmokos į ES biudžetą, o savo biudžetui nepakenkiama. Toks EK maustymas visada sulaukia jos dėmesio. PVM mokesčio didinimas būtų teisėtas, o štai apyvartos mokestis atkartojantis PVM, pagal ES teisę, potencialiai yra neteisėtas“, – anksčiau apie tai Žinių radijo laidoje kalbėjo Rūta Vainienė.
Jos teigimu, įsigalėjus šiam įstatymui EK pradėtų tyrimą, o įstatymui pripažintam neteisėtu, surinktą mokesčių sumą tektų grąžinti, kaip tai anksčiau nutiko ir Vengrijoje.
Tačiau įstatymo iniciatorių teigimu, papildomas apyvartinis mokestis Lietuvos biudžeto iždą papildytų 31,9 mln. eurų. Tad nepaisant visos kritikos, šis mokestis, jų teigimu, prisidėtų prie pajamų perskirstymo ir užpildytų valstybės biudžeto spragas.
Atsisuks prieš vartotojus
Ekspertai pradėjo svarstryti scenarijų, kad dėl naujo mokesčio produktų kainos turėtų tendenciją didėti: dėl to, kad prekybininkų mokestinė našta būtų perkelta pirkėjams.
Verslininkai taip pat susiėmė už galvų – pranašavo jų valdomų įmonių bankrotą.
Pavyzdžiui, buitinės technikos parduotuvė „Avitelos prekyba“ viešai deklaravo, kad įvedus mokestį žala palies ne tik įmonę, bet ir pirkėjus.
Remiantis Lietuvos banko (LB) išvada dėl Stambaus prekybos mokesčio įstatymo projekto, šis mokestis 2020 m. galėtų papildomai padidinti vidutinę metinę infliaciją 0,2-0,3 proc. punkto. Taip pat, LB teigimu, jis menkai pagrįstas bei siekia fiskalinių tikslų – padidinti valstybės biudžetą.
Europos socialinių, teisinių ir ekonominių projektų (ESTEP) eksperto Tito Budreikos teigimu, šiuo metu taikomas PVM mokestis maisto produktams Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp ES šalių, o mus lenkia tik Danija, Graikija ir Airija.
ES vidurkis – 12,5 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje šis mokestis siekia net 21 proc.
„Naujo apyvartos mokesčio įvedimas dar labiau padidins mokesčių naštą ir atitinkamai kainą galutiniams vartotojams. Kainos tikrai kils. Be to, reikšmingai skirtingi apmokestinimo lygiai ir atitinkamai kainos didina paskatas vartotojams apsipirkinėti kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui, Lenkijoje) ir trečiosiose šalyse (e-prekyba)“, – tikino T.Budreika.
Statistikos departamento 2018 metų duomenimis, 92 įmonės sulauktų šios mokestinės naštos. Bendra iš mokesčių surinkta suma siektų apie 81 mln. eurų per metus – kitaip nei deklaravo mokesčių rengėjai.
„Apklausus finansų ekspertus, paaiškėjo, kad 84 proc. mokesčio bus perkelta į galutines kainas. Tai reiškia, už jį susimokėsime visi mes – vartotojai. Tik dešimtadalį mokesčio įmonės prisiims savo pelno sąskaita ir 6 proc. bus perkelta tiekėjams. Ir čia yra trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju laikotarpiu visi ekonomistai sutinka, kad mokestis netgi 100 proc. bus perkeltas galutiniams vartotojams“, – tyrimo rezultatus apžvelgė T.Budreika.
Anot ekonomisto Vaido Navicko, aptariamas mokestis skaudžiai kirs vargingiausiems Lietuvos gyventojams.
„Stambios prekybos mokesčiu baudžiama mažiausias pajamas gaunanti Lietuvos dalis. Pakilus kainoms, sumažės ir perkamoji galia. Tai reiškia, bus daugiau išlaidų būtinosioms prekėms, mažiau – pramogoms ir kultūrai. Jei, prezidento prašymu, kitąmet Seimas pridės kiekvienam pensininkui prie pensijos po 3,5 euro, tai kita ranka, per šį mokestį, jie bus atimami“, – teigė ekonomistas.
Paveiks didesnę dalį
ESTEP eksperto teigimu, naujo mokesčio iniciatoriai pasižymi neprofesionalumu, nes jie galvojo, jog mokestis bus taikomas tik maisto prekybos tinklams. Bet dėl įstatymo projekte naudojamų terminų mokestis bus taikomas gerokai platesnei prekių grupei.
ESTEP atliktas tyrimas rodo, kad dažnas mokesčių keitimas taip pat neigiamai veikia investicijas – įmonės sunkiau priima investavimo sprendimus investuoti į tam tikrą sektorių, jeigu mokestinė sistema kaitaliojama.
„Tai taip pat palies ir automobilių sektorių, degalų sektorių, nepaisant to, kad išimtis daromos patiems degalams, bet jeigu degalinės parduoda daug kitų produktų – jie bus apmokestinami. Taip pat mokestis bus taikomas ir butinės technikos pardavėjams, mobiliųjų ryšių operatoriams. Netgi nekilnojamojo turto pardavėjai irgi bus paliesti šio mokesčio“, – kalbėjo T.Budreika.
Be to, jis pastebėjo, kad priėmus šį mokestį sumažės realus BVP augimas. Per 3 metų laikotarpį bendras BVP sumažės 140 mln. eurų. Tai reiškia, jog valstybė praras dalį pinigų ir taps skurdesnė.
