– Egle, jums tenka susidurti su daugybe įmonių, kurių darbuotojams organizuojate motyvacines keliones. Kokie pagrindiniai tokių įmonių siekiai ir kokia reali nauda gaunama?
– Kasmet pastebime vis didėjančią motyvacinių kelionių paklausą. Tam turi įtakos ne tik įmonių vadovų požiūris į darbuotojus, bet ir pigios skrydžių kainos, pasirinktinų programų įvairovė, galimybė gerai praleisti laiką, praplėsti akiratį, kartu pramogaujant ir atrandant daug įdomių patirčių. Siekdami gerų įmonių rezultatų, motyvuotų kolegų, geros atmosferos darbe savo darbuotojams įmonės vadovai dovanoja pačias įvairiausias išvykas po pačias įvairiausias pasaulio šalis.
Kartą išvykę į tokią kelionę supranta, kad niekas taip nevienija kolegų, kaip bendros kelionės. O vieningos komandos, turinčios bendrą tikslą, kūrimas yra kiekvienos šiuolaikinės įmonės iššūkis. Tokios motyvacinės kelionės dažnai derinamos su įvairiais renginiais, mokymais, seminarais, kuriuose darbuotojai pasisemia naujų profesinių žinių, patirties, taip skatinant profesinį kolektyvo tobulėjimą. Neteko sutikti įmonės, kurios darbuotojai būtų nusivylę tokia išvyka. Žinoma, daug priklauso nuo paties darbuotojo – jo noro, požiūrio, supratimo. Be abejo, ir nuo kelionę organizuojančios pusės ir pačios įmonės dialogo.
– Įmonės, turinčios savo marketingo, komunikacijos skyrius, neretai būtent jiems patiki įmonės išvykų organizaciją.
– Manau, kad nei vienas įmonės skyrius neturėtų organizuoti motyvacinių kelionių. Juk jos yra skirtos patiems darbuotojams, kad jie jaustųsi išskirtinai gerai, o ne tam, kad patys jas susiorganizuotų. Gal ir esu šališka šiame kontekste, bet kelionių agentūros šioje srityje yra nepralenkiamos ne tik dėl to, kad yra patyrusios ar turi nuolaidas didesniems kiekiams žmonių, bet ir dėlto, kad žino, kaip suvaldyti rizikas, sukontroliuoti kasdienes situacijas, prisiima visą atsakomybę dėl pačios organizacijos. Tarkime, visada turės atsarginį planą, jei bus atidėtas skrydis, neįvyks renginys ar bus bet koks kitas nesusipratimas. Kuris darbuotojas norėtų atsakyti už visą kolektyvo išvyką ir joje jaustis ne kaip darbuotojas, o kaip kelionės organizatorius? Profesionaliai suorganizuota kelionė visada atsiperka.
– Ar yra taip vadinami motyvacinių kelionių paketai, iš kurių galima pasirinkti, kur vykti ir ką ten veikti ar kaskart kelionė pritaikoma prie įmonės, kuriai organizuojama visiškai nauja programa?
– Motyvacinės kelionės būna labai įvairios – skirtingos tiek savo trukme, tiek pobūdžiu, tiek komandos narių skaičiumi, tiek šalies pasirinkimu. Pačios dažniausios – 4 dienų kelionės, tačiau yra tiek trumpesnių, tiek ilgesnių – nuo 1 iki 10 dienų. Taigi, pirmiausiai yra išklausomi pačios įmonės vadovai – kokie yra kelionės tikslai, pageidavimai, lūkesčiai, biudžetas. Tuomet prireikia patirties ir kūrybiškumo, teikiant siūlymus iš kitos pusės – t.y. kelionių agentūros. Kelionės būna tiek pažintinės, tiek pramoginės, tiek tikslinės, kuomet vykstama stebėti krepšinio, futbolo, F1 varžybų ar koncerto, dalyvauti festivalyje ar kitame renginyje. Gali būti ekstremalūs potyriai, kūrybinės išvykos į kalnus, įvairūs kultūriniai patyrimai, kruizai, kulinarinės ar prabangios, kitos turiningos komandos formavimo kelionės.
Pastebime, kad didelės kompanijos dažnai pasirenka unikalias keliones, į kurias nebuvo išvykusios jokios kitos įmonės. Vyksta net savotiška konkurencija – renkamasi tai, ko niekas nedarė, vykstama ten, kur niekas nevyko, veiklos kolektyvams irgi organizuojamos išskirtinės. Tokie klientai yra reiklūs ne tik dėl kokybiškos programos, bet ir pačios organizacijos – jiems svarbu, kad darbuotojai jaustųsi visapusiškai gerai. Tokias keliones organizuoja standartiškai kartą per metus, darbuotojai jų labai laukia, yra motyvuoti gerai dirbti, kad patektų į išvykstančią komandą.
– Kokios populiariausios motyvacinių kelionių kryptys?
– Realiai bet kuri pasaulio šalis, kur pageidauja pati įmonė. Pačios populiariausios kelių dienų motyvacinių kelionių kryptys: Roma, Amsterdamas, Paryžius, Atėnai, Barselona, Berlynas, Stambulas, Malta, Ukrainos miestai – Kijevas bei Lvovas. Visas kryptis jungia didžiulė veiklų įvairovė – kiekvienoje egzistuoja visiškai skirtinga kultūra, o rasti galima visko: nuo stebuklingų skonių atradimų iki kvapą gniaužiančių patyrimų. Lietuvą nuo pasirinktos motyvacinei kelionei krypties, dažniausiai skiria tik apie 3,5 val. skrydis – panašiai tiek, kiek trunka kelionė nuo Vilniaus iki pajūrio. Žiemos metu kolektyvai dažniausiai vyksta slidinėti į Italiją, Austriją arba atrasti Azijos skonių.
– Gal galite paminėti keletą jau organizuotų motyvacinių kelionių pavyzdžių ar tiesiog idėjų?
– Motyvacines keliones organizuojame daugiau nei 27 metus, patirtis su keliais tūkstančiais įmonių – jų būta tiek daug ir tiek įvairių! Išskirsiu kelias: klientams ypač patiko 3-4 dienų stebuklingi skonių atradimai Stambule, kurioje pagrindinis kelionės akcentas – turkų kulinariniai šedevrai, jų gamyba, degustacijos. Dar viena įdomi kelionė yra į Laplandiją, kur darbuotojai „medžioja“ Šiaurės pašvaistę – danguje šokančias žalias, raudonas ir mėlynas šviesas, gyvena stikliniuose iglu, ragauja autentiškus Laplandijos valgius. O kur dar Arktiniai nuotykiai – smagus safaris sniego motociklais per sniego dykumą, ralis ant užšalusio ežero, maudynės jūroje su termo kostiumais, pramogos ledlaužyje bei galimybė išbandyti didžiausią pasaulyje dūmų sauną. Galima vykti kelioms dienoms ir į Jordaniją, kur komandos laukia bekelės turai dykumoje, maudynės Negyvojoje jūroje, išskirtinė vakarienė žvakių apšviestoje Mažojoje Petroje, nakvynės po žvaigždėtu dangumi Wadi Rum slėnyje esančiose beduinų palapinėse bei kiti kvapą gniaužiantys patyrimai.
Jau minėjau, kad populiarios tikslinės kelionės, tarkime pavairuoti „Formulės 1“ automobilį ir sudalyvauti savos komandos Formulės 1 lenktynėse Dubajaus autodrome, vienoje iš moderniausių pasaulių trasų, išbandytoje garsiausių pasaulio lenktynininkų. Adrenalino ir azarto perpildyta kelionė trunka 3 – 4 dienas.
Turint savaitę laiko, galima komandinių nuotykių paieškoti Islandijoje, kur laukia pasivaikščiojimai po ką tik išsiveržusią lavą, geizerių apylinkes, maudynės terminiuose vandenyse ir Atlanto vandenyne, banginių stebėjimas ir kitos veiklos.
– Patarkite, nuo ko įmonei reiktų pradėti planuoti motyvacinę kelionę? Kaip jai pasiruošti? Kokie yra esminiai planavimo aspektai, kurių negalima praleisti?
– Svarbu pasirinkti teisingas datas – kiekviena įmonė žino savo darbuotojų krūvius. Pagalvoti, ko konkrečiai siekiate šia kelione, kokia tema ir veikla būtų priimtina, atsižvelgiant į darbuotojų amžių, lytį ir panašiai. Susiplanuoti realų biudžetą. Numatyti darbuotojus, kurie vyks į kelionę, galbūt visi. Jeigu išskiriate ir į kelionę vyksta patys geriausi, reiktų nepamiršti ir kitų – įtraukti į šią motyvavimo priemonę absoliučiai visus darbuotojus, kad būtų stimulas stengtis, kad visi dirbantys suprastų, kad kiekvienas gali keliauti. Jeigu jau pradėjote darbines keliones, tai ir tęsite jas kasmet – tęstinumas turi būti.
Taip pat svarbu teisingai pasirinkti tuos, kurie organizuos pačią kelionę – nuo to priklausys didžioji dalis kelionės sėkmės. Nepadarykite per daug paprastos programos, bet jos ir neperpildykite visokiomis veiklomis, palikite laiko darbuotojams pasimėgauti ir savo laiku.
Niekada nekopijuokite kelionių nuo savo konkurentų ar tiesiog kitų įmonių. Jūs esate išskirtiniai ir Jūsų kelionė bus įsimintina ne tik tiek, kiek investuosite į ją, bet ir dėl darbuotojų, kuriems ši kelionė bus pati geriausia motyvacija.
Pačiame darbe sukurkite malonią laukimo atmosferą, anonsuokite kelionę linksmąja, pozityviąja puse. Aišku, reiktų kuo anksčiau informuoti apie būsimą kelionę darbuotojus, kad šie galėtų būti pasiruošę.
Po kelionės labai svarbu surinkti visą informaciją iš keliavusio kolektyvo – kas patiko, ko galbūt pritrūko, kad organizuojant kelionę kitais metais į tai atsižvelgtumėte.
Motyvacinėse kelionėse akcentuojamas komandinis darbas, skiriamos įvairios užduotys. Ne visi tas užduotis mėgsta, galbūt yra kuklesni, uždaresni. Kaip suderinti visų norus, ypatingai, jei keliauja didesnis kolektyvas?
Tai yra labai svarbi vieta, todėl įmonių visuomet klausiame dėl kolektyvo sudėties, jų poreikių, pačios programos, kokia ji turi būti – aktyvi ar daugiau palikti vietos šalies pažinimui, bendravimui. Didesnis kolektyvas užduotims atlikti skiriamas į kelias mažesnes grupes. Pats dienotvarkės perkrovimas nuolatinėmis užduotimis gali baigtis priešingai nei tikimasi. Viskam reikalingas saikas ir darbuotojai išvyksta ne dirbti, o daugiau atsipalaiduoti, pasisemti energijos, įspūdžių, tad reikalauti, kad jie nuo ryto iki vakaro klausytų motyvacinių kalbų ar nuolat turėtų varžytis ar kažką veikti, nereiktų. O įdomiausios užduotys būna per patirtis – vietines tradicijas, žmones, maistą, kultūrą.
– Įmonių vadovų vykimas kartu neretai sukausto ar kaip tik – pernelyg atpalaiduoja ir išdrąsina darbuotojus. Kokios būtų jūsų pastabos?
– Tiek vadovams, tiek darbuotojams reikia laiko pailsėti, atsigauti nuo įtempto darbo, streso. Nors vadovai būna labai skirtingi, tačiau visi jie supranta ar bent turi suprasti, kad keliaujant kartu su kolektyvu reiktų ir patiems atsipalaiduoti, nekalbėti apie darbus, susilaikyti nuo kritikos ir pastabų, antraip kels bereikalingą stresą. Žinoma, nereiktų pernelyg atsipalaiduoti abiem pusėms, nes patirčių ir praktikos būta įvairios. Pilnaverčių santykių kūrimas labai svarbus įmonės tolimesniam vystymuisi.
Juk kelionėse darbuotojai vienas kitą labiau pažįsta, atsiskleidžia, o tai sukuria tvirtesnius komandos tarpusavio ryšius, padeda labiau suprasti vienas kito sugebėjimus, kas vėliau įtakoja žymiai geresnius darbo rezultatus. Kartu patirti nuotykiai sutelkia bendradarbius į vieningą komandą, sustiprina jos dvasią, bendri prisiminimai iš kelionės išryškina bendrumo jausmą. Net ir trumpas aplinkos pakeitimas gali daryti stebuklus.
