„Dažniausios priežastys, kodėl užsienyje atostogaujantys Lietuvos gyventojai turi kreiptis į medikus, yra trys: apsinuodijimas maistu, perkaitimas saulėje ir, kaip bebūtų keista, peršalimas“, – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
Eksperto teigimu, sveikata dažnam pašlyja neatsargiai elgiantis su kondicionieriais. Oro temperatūra lauke ir viduje neturėtų skirtis daugiau nei 7 laipsniais.
Kitas kraštutinumas – buvimas saulėje karščiausiu dienos metu be apsauginio kremo, kepurės ar odą dengiančios aprangos. Reikia leisti organizmui prie pokyčių prisitaikyti pamažu, atidžiai stebėti vaikų ir vyresnio amžiaus keliautojų savijautą.
„Savo ruožtu su skrandžio bėdomis neretai susiduriama dėl netinkamos higienos ir neįprasto mūsų akiai maisto – norisi juo mėgautis daug ir dažnai“, – keliautojų klaidas vardija A. Gimbickas.
Bendra vidutinė kelionių draudimo žala, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet augo 17 proc. ir šiuo metu siekia 600 eurų. Ši suma – didesnė nei išvykusių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos, kurios, Statistikos departamento teigimu, paprastai nesudaro nė 480 eurų.
„Matome, kad šiemet Egipte nutikusių įvykių skaičius išaugo penktadaliu, o vidutinė žala padidėjo dvigubai ir šiuo metu siekia 590 eurų. Turkijoje patiriama vidutinė žala kol kas yra kiek mažesnė – 560 eurų“, – skaičiuoja A. Gimbickas.
Vienos didesnių žalų, kurias patyrė šiemet Turkijoje ir Egipte jau atostogavę „Lietuvos draudimo“ klientai, yra kaulų lūžiai. Lūžus rankos ar kojos kaului, draudimo išmokos gali siekti ir apie 10 tūkst. eurų.
„Atostogoms besiruošiantys keliautojai saugumui skiria vis daugiau dėmesio. Pastebime, kad apdraustųjų skaičius kasmet tik auga. Klientai nori būti tikri, kad medicinos paslaugos svetur jiems nekainuos brangiau nei pati kelionė. Ryški ir kita tendencija – šiemet, kaip ir pernai, stebimas bagažo draudimo paslaugos populiarumo augimas. Priklausomai nuo įsigyto draudimo varianto, draudimo bendrovė atlygina medicinines ir nelaimingų atsitikimų išlaidas, taip pat žalas, susijusias su civilinės atsakomybės draudimu, bagažo sugadinimu ar praradimu“, – sako A. Gimbickas.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu dar prieš metus, kelionių į užsienį skaičius padidėjo 7,3 proc. Iš viso 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 498,9 tūkst. kelionių. Metų pabaigoje daugiausia keliauta į Baltarusiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Egiptą, Lenkiją ir Turkiją.
