Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje.
„Intrum“ tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo 11 proc. ir viršijo Europos vidurkį.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.
Mažiausias finansinis raštingumas
Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Tik kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui – Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc.
„Didėjantis gyventojų nerimas dėl sparčiau nei atlyginimai augančių sąskaitų išryškina efektyvaus asmeninių finansų valdymo svarbą. Deja, tačiau gyventojų finansinis raštingumas dar yra nepakankamas, o Baltijos šalys ir Lietuva šioje srityje yra vienos iš prasčiausiai atrodančių Europoje. Tai yra problema, kurią būtina spręsti bendromis visuomenės, valstybės ir verslo pastangomis“, – sako bendrovės „Intrum“ vadovė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Aukščiausią vietą tarp Europos valstybių Lietuva užima vertinant gyventojų laisvę nuo kreditų. Pagal šį kriterijų mūsų šalis rikiuojasi 7 vietoje tarp 24 valstybių. Pagal gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas Lietuva užima 13 vietą, o pagal santaupas ateičiai – 21 vietą.
Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23 – vietą.
Išspręstų Lietuvos problemas?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patarėjas Marekas Močiulskis antradienį vykusioje diskusijoje teigė, kad tokie tyrimo duomenys – visiškai nestebina.
„Visos mūsų problemos, kurios čia parodytos, yra susijusios su socialine atskirtimi, su nepakankamomis pajamomis, negebėjimu dengti savo kasdienių išlaidų“, – kalbėjo M.Močiulskis.
Tuo metu Lietuvos banko asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius tikino, kad priešpaskutinė Lietuvos vieta finansinės gerovės tyrime pirmiausia susijusi su finansiniu išprusimu.
„Šita situacija visiškai nesusijusi su socialine atskirtimi – ši situacija, kurioje esame, susijusi su finansiniu išprusimu, nes jis yra viso ko pagrindas.
Tyrimu, kuris buvo paruoštas Lietuvos mokslininkų, mes parašėme pažymį viduriniam lietuviui už finansinio išprusimo žinias – jei maksimumas yra 10, tai vidutinio lietuvio finansinio išprusimo žinios – 4,3 balai.
Kas mane dar labiau jaudina yra tai, kad jeigu finansinio išprusimo žinias skaidysime po amžiaus grupes, jauniausi respondentai, nuo 16 iki 24 metų, turi žymiai prastesnis finansines žinias, negu pavyzdžiui, žmonės nuo 45 iki 65 metų“, – kalbėjo M.Zalatorius.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė kalbėjo, kad svarbu ir tai, iš kur vaikai gauna finansines žinias.
„Pirmiausia, iš kur mes gauname finansinį raštingumą, iš kur gauname informaciją? Kaip matome tyrime, pirmoje vietoje yra tėvai. Iš vienos pusės tai yra gerai, tai yra šeimoje, tačiau iš kitos pusės – tėvai neturi tiek žinių, arba tas amžiaus atotrūkis yra pakankamai didelis, kad galėtų suteikti profesionalias, naujas žinias.
Pasak Z.Čeponytės, yra labai daug naujų dalykų, informacinės technologijos, kurių tėvai gali nemokėti, ir negali išmokyti vaikų. Todėl į šį dalyką turėtume žiūrėti atsargiau.
„Mokykla ir profesionalai yra patys svarbiausi“, – kalbėjo ji.
„Intrum“ Verslo operacijų ir IT direktorė Baltijos šalims Lina Šiumetė teigė, kad finansinis raštingumas – vaistai visai Lietuvos ekonomikai.
„Stiprus, sveikas vartotojas yra stiprios ekonomikos variklis, tai vienareikšmiškai yra svarbu. Galime diskutuoti, kas yra sveikas vartotojas, kokie jo požymiai.
Turime didelį atotrūkį nuo kitų Europos šalių, kai kalbame apie finansinį raštingumą. Jis yra visų kitų likusių rodiklių pagrindas. Nuo jo priklauso, kaip mes planuojame savo finansus, kiek mes nusprendžiame taupyti- galų gale kam mes taupome. Matome tyrimo duomenis, kad mes taupome tam, kas nutiks rytoj, bet ne po 30 metų“, – kalbėjo „Intrum“ Verslo operacijų ir IT direktorė Baltijos šalims.
„Pajamų visada yra tiek, kiek yra – jas prioretizuoti turime mes patys, ir prisiimti atsakomybę už savo išlaidas. Viso ko pagrindas yra gebėjimas suprasti savo finansus ir tinkamai juos planuoti“, – pridūrė L.Šiumetė.
