Tyliai prastumti naują įstatymą bandęs valstietis L.Stacevičius, padedamas Aplinkos ministerijos specialisto Ramūno Šveikausko bei keleto kitų ministerijos tarnautojų, užsitraukė daugiabučių gyventojų nemalonę ir atsidūrė po etikos sargų didinamuoju stiklu.
Dėl itin didelės skubos pateikti įstatymą apeinant galiojančias procedūras Antikorupcijos komisija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Mat paaiškėjo, kad keli Aplinkos ministerijos tarnautojai galimai neteisėtai darbo metu rengė projekto nuostatas ir teikė jas Seimo nariui L.Stacevičiui.
Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekto Aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo narys L.Stacevičius ir Aplinkos ministerija.
Rašte taip pat nurodoma, kad įstatymo projektą parengė L.Stacevičius ir Aplinkos ministerijos darbuotojai – Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresnieji patarėjai Alvydas Geigalas ir R.Šveikauskas bei vyriausieji specialistai Jūratė Kaklauskienė ir Marius Žvinklis.
Komisijai kilo įtarimų
Pagal įprastinę praktiką, ministerijos parengtas įstatymo projektas turėtų būti teikiamas Vyriausybei ir jau ji jį teiktų Seimui. Tačiau toks kelias yra gerokai ilgesnis, mat Vyriausybės nutarimu Seimui teikiami įstatymų projektai turi būti derinami su daugeliu valstybės institucijų ir visuomenės grupių.
Nors tai trunka ilgiau, Seimą pasiekia geresnės kokybės įstatymai. Seimo Antikorupcijos komisija suabejojo, ar dabar taikyta įstatymo rengimo procedūra yra tinkama. Komisijos nariams taip pat neaišku, ar ministerijos darbuotojai teisėtai darbo metu padėjo rengti įstatymo projektą išimtinai keliems Seimo nariams.
Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Jurgis Razma teigė, kad su tokiu politikos naujoko ėjimu Seimas susiduria bene pirmą kartą. Jam atrodo nenormalu, kad įstatymo projektą parengia ministerijos specialistai, bet projektas teikiamas ne Vyriausybei, o perduodamas registruoti atskiram Seimo nariui.
Be to, Antikorupcijos komisijos nariams kilo abejonių, ar teisiškai viskas gerai, jeigu ministerijos darbuotojai tampa Seimo nario visuomeniniais padėjėjais.
„Atskiras Seimo narys gali ribotai suvokti visus įstatymo projekto niuansus, todėl su džiaugsmu registruoja, ką gavęs, o paskui Seimo komitetų specialistai vargsta įstatymą tobulindami. Neretai dėl išlikusių „negerų momentų“ sulaukiama kritiškos visuomenės atstovų reakcijos“, – pabrėžė J.Razma.
Skubėjimas – itin keistas
Būsto rūmų prezidentui Juozui Antanaičiui taip pat atrodo keistai, kai vienas parlamentaras buldozeriu stumia projektą nepaisydamas galiojančios tvarkos. Toks skubėjimas, anot jo, kelia pagrįstų įtarimų ir klausimų, kieno interesams atstovauja įstatymo rengėjai?
„Aplinkos ministerija – pagrindinė institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą teritorijų planavimo, statybos, gyventojų aprūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų srityse.
Ji turėtų teikti pasiūlymus Vyriausybei, o ne Seimo nariui, kaip yra šiuo atveju. Kadangi viso šito nėra, kyla klausimas, kam visa tai naudinga“, – klausė J.Antanaitis.
Gali daryti ką nori?
Susitikime su bendrijų pirmininkais ir vartotojų teisių gynėjais L.Stacevičius gynėsi, kad tikrai nesistengia buldozeriu stumti įstatymo. Po tokio politiko pareiškimo salėje nuvilnijo juoko lavina.
Savo ruožtu L.Stacevičius publikai skolingas neliko. „Aš esu Seimo narys, aš galiu daryti ką noriu“, – atrėžė susirinkusiems politikas.
Išgirdę tokį pareiškimą vieni dalyviai neslėpė nuostabos, kiti kraipė galvas, treti klausė, kokius mokslus baigė Seimo narys, jei drįsta taip kalbėti.
Būsto rūmų prezidentas J.Antanaitis patikslino, kad įstatymo rengėjas L.Stacevičius yra baigęs veterinarijos mokslus. Todėl jam kilo abejonių dėl politiko kompetencijos kurti daugiabučių valdymą reglamentuojančio įstatymo projektą. (LR)
