Idėja įkurti tarptautinį klubą kilo 2017 m. Kazachstane. Tuomet keletą mezgėjų suvienijo vienas sumanymas – užsiimti kūryba ir dovanoti šilumą vaikams.
Juk ligoninėse pinigų mezginiams įsigyti nenumatyta, o mamoms ten rūpi visai kiti dalykai, apie mezgimą nėra kada nė pagalvoti. Prie projekto prisijungė ir daugelis kitų Rusijos miestų.
Petrozavodskas nebuvo išimtis. Karelijos klubo įkūrimo iniciatorė – Tatjana Tata. Kartu su Anastasija jos koordinuoja rankdarbininkių veiklą, organizuoja seminarus, kuriuose galima ne tik išmokti megzti, bet ir pabendrauti draugiškoje aplinkoje.
Anastasija sako, kad mokymas yra nemokamas, organizatorės duoda ir verpalų. Kadangi klubo veikloje žmonės dalyvauja savanoriškai, labai svarbi labdarių pagalba.
Iš jų paaukotų pinigų perkami tie patys verpalai, iš kurių vėliau nagingų moterų rankose gimsta mažytės kojinaitės, megztukai, kepuraitės, pledai. Labai svarbu dar ir tai, kad projekte dalyvaujančios moterys mezga tik iš grynos vilnos.
„Žmonės mezga ir namuose, o paskui atneša į klubą, kad viską perduotume į Petrozavodsko perinatalinį centrą. Būtent ten rūpinamasi per anksti gimusiais kūdikiais.
Pavyzdžiui, artinantis šalčiams ir Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai (ji švenčiama lapkričio 17 d. – Red.), visi buvo pakviesti prisijungti prie visos Rusijos maratono „Šiltos kojytės“ ir numegzti kuo daugiau kojinaičių“, – pasakoja Anastasija.
O štai ką sako vieno neišnešioto vaikučio mama, vardu Olga: „Mano sūnui kojinaites perdavė moteris, kuri mezga klube, tiesiog iš visos širdies, palinkėdama jam kuo greičiau pasveikti.
Kadangi parduotuvėse tokių mažyčių kojinių praktiškai neįmanoma rasti, mes buvome labai dėkingi už dovaną, sūnus šildėsi jose kojytes, o man, kaip mamai, buvo dėl jo ramiau.
Aš pati megzti nemoku, be to, būnant ligoninėje su kūdikiu ne mezgimas galvoje, o čia tokia šilta pagalba, visomis prasmėmis, ačiū“.
Pati Anastasija neatsitiktinai tapo viena iš klubo įkūrėjų, ji dirba slaugytoja Petrozavodsko perinatalinio centro vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.
Dabar ji yra motinystės atostogose, tačiau net ir dabar sugeba padėti mažiesiems pacientams – juk ji kaip niekas kitas žino šiltų drabužėlių svarbą kūdikėliams.
Beje, mažyliams perduodami ne tik drabužiai, bet ir specialus megztas projekto simbolis – aštuonkojis.
„Aštuonkojo čiuptuvai primena kūdikiui mamos bambagyslę, labai dažnai vaikai būna apraizgyti laidais, jutikliais – norint nukreipti jų dėmesį nuo viso to, buvo sumanyti aštuonkojo čiuptuvai. Kūdikio būklė stabilizuojasi.
Šilti drabužiai yra ne mažiau svarbūs, nes neišnešiotų kūdikių termoreguliacija dar nėra tokia, kokia turėtų būti. Pledai suaktyvina kraujotaką, o kojinaitės atlieka natūralų pėdų refleksinių zonų masažą.
Vilnų pluošto trintis į kūdikio kojytes leidžia jam nebūti apimtam snūdulio, juk jis gali kietai užmigti ir pamiršti įkvėpti oro, „bruzduliams“ tai yra labai svarbus veiksnys“, – sako Anastasija.
Petrozavodsko klubas prisijungė prie dar vieno visos Rusijos projekto. Belgorodo srityje statomas vaikų hospisas – paliatyviosios pagalbos centras „Smaragdo miestas“.
Savanorės mezgėjos kartu su Belgorodo regionine visuomenine organizacija „Svyatoye Belogor'ye Protiv Detskogo Raka“ pradėjo projektą „#Ellivyazhet“ – jos kuria kvadratėlius-motyvus, pasiuva pledus ir perduoda centro vaikams.
Pledas yra paliatyviosios pagalbos, rūpinimosi žmogumi simbolis, teigia straipsnio autorė.
Parengė Leonas Grybauskas
