Labai liūdėti, kad užsieniečiai prastai vertina Lietuvą ir lietuvius, neturėtume. Žvelgiant iš užsienio, kai kas atrodo geriau nei mums patiems, bet nemažai ir sričių, kur apie save esame daug geresnės nuomonės nei užsieniečiai.
Apklausus 7 šalių – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos ir Izraelio – gyventojus, paaiškėjo, kad 32 proc. užsieniečių mus laiko svetingais, 22 proc. – draugiškais, 19 proc. – darbščiais.
Vertinimai nėra nei geri, nei blogi, nors patys lietuviai ypač apie savo darbštumą laikosi daug geresnės nuomonės – net 67 proc. jų mano, kad yra darbštūs, o 31 proc. – kad ir svetingi.
Įsitikinimas, kad lietuviai labai darbštūs, jau seniai įaugęs į tautos sąmonę, o dauguma apklaustų užsieniečių vargu ar galėjo patys įsitikinti šia mūsų savybe. Apie lietuvių svetingumą taip pat turbūt ne vienas svetimšalis nuomonę susidarė daugiau iš nuogirdų.
Gal net vertingesnė informacija apie užsieniečių pastebėtas neigiamas lietuvių savybes: 11 proc. apklaustųjų minėjo nesąžiningumą ir polinkį į apgavystes, po 9 proc. nurodė, kad nepasitikime savimi ir esame drovūs, liūdni ir nesišypsantys, tiek pat manančių, kad lietuviai pasyvūs ir konformistai, 8 proc. laiko mus netolerantiškais ir nemandagiais.
Šitokiai nuomonei įtakos galėjo turėti ir apklaustųjų asmeniniai susidūrimai su užsienyje gyvenančiais lietuviais, ir neigiama žiniasklaidos informacija apie lietuvių nusikaltimus, ir išlikęs požiūris, kad Lietuva tebėra atsilikusi posovietinė šalis.
Krinta į akis, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai vertina mūsų valstybę labai palankiai – daug geriau nei į ją iš šalies žvelgiantys jų tautiečiai. Tai patvirtina, kad Lietuvos įvaizdžiui vis dar neigiamą įtaką daro įsigalėję stereotipai, atsainus požiūris į buvusias sovietines respublikas, nedarant išimties ir Baltijos valstybėms.
Tiesa, bent jau Lietuvos vardas dabar žinomas palyginti neblogai – 94 proc. užsieniečių buvo apie ją girdėję, daugiau nei pusė apklaustųjų žinojo ir sostinės pavadinimą. O juk ne taip seniai tolesnėse šalyse dažnas pašnekovas klausdavo lietuvio, kokiame žemyne yra mūsų valstybė.
Be to, tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vertinimai užsienyje smarkiai skiriasi. Tarp šalių, kuriose vyko gyventojų apklausa, palankiausiai į Lietuvą ir lietuvius žvelgia lenkai. Jie ir geriausiai žino mūsų šalį, o prasčiausios žinios – prancūzų.
Tai neturėtų stebinti – su lenkais lietuvius sieja bendra istorija, kaimyniški ryšiai, o prancūzų akimis Lietuva – tolimas, nedaug bendra su jų gyvenimu turintis kraštas.
Vis dėlto tarp lietuvių dar gajus įtarumas, kad lenkai norėtų atplėšti nuo Lietuvos Vilnių, kad jie pasipūtę ir save laiko aukštesnės kultūros už lietuvius tauta. Todėl tyrimas siunčia žinią, kad šie kaimynai, ko gero, yra draugiškesni, nei mums kartais atrodo.
Kiek netikėtas skandinavų, ypač švedų, mums atrodančių dideliais Baltijos šalių draugais, gana skeptiškas požiūris į Lietuvą ir lietuvius.
Švedų vertinimai iš viso prasčiausi tarp 7 tyrimo šalių. Vertindami Lietuvos gamtą, kultūros paveldą, turizmo įspūdžius, gyventojus, skandinavai skyrė mažiausius balus.
Galbūt tokius skeptiškus vertinimus lėmė išankstinės nuostatos, kad Lietuva visais požiūriais neprilygsta Skandinavijos šalims, nėra gera vieta nei dirbti, nei investuoti, susidaryta prasta nuomonė apie pagarbą piliečiams ir žmogaus teisėms. Įtakos galėjo turėti ir stiprus skandinavų didžiavimasis savo kultūra.
Vienaip ar kitaip, tyrimas rodo, kad Lietuvai reikėtų susirūpinti savo įvaizdžiu Skandinavijoje, atsverti neigiamus žiniasklaidos pranešimus, kurie tikriausiai ir lėmė skandinavų nuomonę, pavyzdžiui, apie didelį lietuvių nusikalstamumą.
Pačių lietuvių savęs vertinimai sklaido įsišaknijusį požiūrį, kad esame savimi nepasitikinti, menkos savivertės tauta.
Net trys ketvirtadaliai gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai, mano, kad mūsų šalis padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų.
Interneto erdvėje sklandantis skeptiškas požiūris į valstybės gyvenimą galbūt labiau atspindi žmonių nepasitenkinimą valdžia ir politikais, bet nesietinas su priešiškumu, nepagarba tėvynei.
Tyrimo duomenimis, lietuviams labiausiai rūpi gyvenimo kokybė ir materialinė gerovė – net 68 proc. įvardijo, kad jiems tai svarbiausi dalykai.
Matyt, toks mąstymas ir skatina lietuvius savo tėvynę vertinti prasčiau nei Latviją, Estiją ar Lenkiją, nes žvelgiant į kaimynų daržą, pirmiausia pastebima, kas pas juos pigiau, patogiau, geriau.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tyrimo atskleistus politinius vertinimus.
Antai 53 proc. lietuvių mano, kad Lietuva laikosi pernelyg kategoriškos pozicijos Rusijos atžvilgiu, o tokiai laikysenai pritaria tik 22 proc. žmonių. Tai gali atsiliepti kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų retorikai, jei šis faktas nepraslys pro politikų akis.
Tokio masto Lietuvos žinomumo tyrimas atliktas pirmą kartą. Surinkta daug informacijos, kuria remiantis galima orientuotis, kaip būtų galima gerinti šalies įvaizdį užsienyje, kartu įvertinti ir lietuvių nuotaikas.
