Pradėkime nuo ekonomikos „karaliaus“ – bendrojo vidaus produkto. Nors šis rodiklis yra kiek sudėtingesnis nei vien pajamos, bendram įspūdžiui susidaryti galime palyginti jį su LEZ įmonių pajamomis. Lietuvos BVP pernai sudarė 45,2 mlrd. EUR, taigi 1,2 mlrd. EUR siekusi LEZ įmonių apyvarta sudarytų 2,65% Lietuvos BVP. Dar didesnis efektas būtų lyginant su Klaipėdos miesto BVP – čia Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta sudarytų apie 22% uostamiesčio bendrojo vidaus produkto.
Visgi Klaipėdos LEZ eksporto svoris visame šalies pyrage jau palyginamas itin tiksliai. 610 mln. EUR prekių ir paslaugų eksportavusios Klaipėdos LEZ įmonės pernai sukūrė 2,15 proc. viso Lietuvos eksporto.
Šis skaičius būtų dar didesnis pašalinus vienkartinius techninius veiksmus: pridėjus tai, kad viena stambi LEZ eksportuotoja pernai LEZ pagaminamą produkciją formaliai nutarė vykdyti per antrinę prekybos įmonę kitame mieste, Klaipėdos LEZ eksportas sudarytų 850 mln. EUR arba 2,95 proc. viso Lietuvos eksporto.
Dar svaresnė LEZ įtaka pajūrio ir visos Lietuvos ekonomikai yra skaičiuojant tiesiogines užsienio investicijas (TUI). 2018 m. pabaigoje Klaipėdos LEZ buvo sukaupta 634 mln. EUR TUI, o tai sudarytų 66,7 prov. visų Klaipėdos miesto ir 50,4 proc. Klaipėdos apskrities tiesioginių užsienio investicijų. Visos Lietuvos sukauptų tiesioginių užsienio investicijų mastu Klaipėdos LEZ siektų 3,73 proc.
LEZ teritorija yra ir itin reikšminga darbdavė. Jei visi Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai, vienijantys 3453 darbuotojus, būtų laikomi viena organizacija, ji būtų 8 pagal dydį Lietuvos darbdavys. Pridėjus kitose LEZ teritorijoje veikiančiose įmonėse dirbančius darbuotojus, tokia organizacija turėtų daugiau kaip 5500 kolegų ir būtų 5 pagal dydį darbdavė Lietuvoje – kiek mažesnė už „IKI“ prekybos tinklą, bet didesnė už „Lietuvos paštą“.
Klaipėdos LEZ kaip vienas vienetas taip pat būtų didžiausia darbovietė uostamiestyje ir visame Vakarų Lietuvos regione, o tarp 80.100 darbingų Klaipėdos apskrities gyventojų kas 15-as dirbo Klaipėdos LEZ teritorijoje. Skaičiuojant tik darbingus Klaipėdos miesto gyventojus, LEZ statistiškai dirbtų net kas 7-as klaipėdietis, tiesa, suprantama, kad dalis kolektyvo atvyksta iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir kitų rajonų.
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad pramonės sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė tėra ledkalnio viršūnė, kadangi pramonė duoda darbo ir kitiems sektoriams.
„Kiekvienas sukuriamas pridėtinės vertės euras pramonės sektoriuje vidutiniškai sukuria dar 2 eurus papildomos pridėtinės vertės kitiems sektoriams: transporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos, paslaugų, žemės ūkio, finansų, NT, statybų bei energetikos.
Turint omenyje, kad dauguma Klaipėdos LEZ įmonių yra pramonės įmonės, bendras LEZ poveikis Lietuvos ekonomikai yra apie 3 kartus didesnis nei tiesioginis. Kitaip tariant, Klaipėdos LEZ yra tarsi rajono ekonomikos stuburas, kuris laiko visos ekonomikos formą“, – sako Ž. Mauricas.
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ direktorius, sutinka, kad šie skaičiai rodo, jog Klaipėdos LEZ yra gyvybiškai svarbus pajūrio krašto ir visos Lietuvos verslo taškas.
„Investuok Lietuvoje“ laisvųjų zonų ataskaita pavasarį parodė, kad Lietuvos tiesioginės ir netiesioginės investicijos į laisvąsias zonas jau dabar yra tris kartus mažesnės negu tiesioginė valstybės gaunama nauda.
Svarbu ir tai, kad visi minėti skaičiai nėra vien statistinis triukas: mūsų bendrovės ne tik dirba vienoje teritorijoje, bet ir turi vis daugiau ryšių, patirties apsikeitimo iniciatyvų, bendrų projektų, jos suvienija jėgas vykdydamos įvairius pirkimus. Esame bendruomenė, todėl galime pasidžiaugti tiek vienas kitų, tiek bendrais rezultatais“, – sako E.Kiudulas.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ daugiausia dirba plastikų pramonės, elektros komponentų ir elektrinių transporto priemonių, maisto perdirbimo, surinkimo, logistikos bei kitų sričių bendrovės. Dalis jų Klaipėdoje ne tik vysto gamybą, bet ir yra įkūrusios laboratorijas, tyrimų, tobulėjimo ir kompetencijų centrus. Artimiausiais metais Klaipėdos LEZ sieks stiprinti savo pozicijas alternatyvaus transporto ir atsinaujinančios energetikos srityse.
