Apsispręsti, ar investuoti į energinio efektyvumo priemones, daug laiko nebuvo: tai padaryti įpareigojo nepalankios energinio vartojimo audito išvados, o paskatino uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) specialistų patarimai ir pagalba.
Žiema kėlė daug nepatogumų
2016-aisiais, sujungus dvi profesinio mokymo įstaigas – Klaipėdos statybininkų mokyklą ir Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centrą, jiedvi tapo bendru Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centru. Naujoji įstaiga įsikūrė 1971-aisiais pastatytuose buvusiuose Statybininkų mokyklos pastatuose Taikos pr.
Plečiant veiklą atsirado būtinybė gerinti ir pastatų kokybės reikalavimus. Penktą dešimtį skaičiuojančių pastatų būklė buvo itin prasta: konstrukcijos susidėvėjusios, dalis jų elementų ilgainiui tapo avarinės būklės. Šias pastatų „ligas“ patvirtino ir žiemą patalpose sunkiai beužtikrinama šiluma. Nuolat prireikdavo papildomų šildymo prietaisų, o jų naudojimas išaugindavo elektros sąnaudas, sykiu – finansinę naštą mokymo įstaigai. Kad pastatai kiauri, patvirtino ir atliktas išsamus energinis vartojimo auditas bei parengto investicinio plano išvados. Taigi centro vadovai ėmėsi ieškoti racionalių sprendimų, kaip pagerinti mokymosi ir darbo sąlygas bendruomenei.
Atsirado neplanuotų darbų
Anot E.Galvanausko profesinio rengimo centro direktorės dr. Dalios Martišauskienės, ne visus darbus, kuriuos buvo būtina atlikti modernizuojant pastatus, pavyko suplanuoti iš anksto. Pavyzdžiui, atkasus pamatus pastebėta konstrukcijų pažeidimų: juos buvo būtina stiprinti. Nuo šoninių fasado dalių nuėmus skardas paaiškėjo, kad raudonų plytų mūras stipriai pažeistas erozijos, siūlės sudūlėjusios, taigi neplanuotai prireikė keisti sutrūnijusius elementus, stiprinti ir armuoti pažeistas konstrukcijas.
Atlikę išsamų pastatų energijos vartojimo auditą specialistai pateikė išvadas, jog daugiausia šilumos nuostolių patiriama per išorines atitvaras. Norint sutaupyti kuo daugiau energijos, rekomenduota apšiltinti pastatų išorės atitvaras. Po VIPA rekomendacijų ir sutaupymo skaičiavimo nuspręsta apšiltinti ir visų pastatų stogus, sienas, pamatus, langus bei rūsio lubas.
Kone pagrindinis darbas projekto metu – apšiltinti trijų pastatų išorines atitvaras. Atliekant šiuos darbus buvo itin svarbu dėmesį skirti šiltinimo sistemos sandarumui, mat Klaipėdos regionas itin vėjuotas. Šiltinti pasirinktas polistireninis putplastis, apdailai – plonasluoksnis struktūrinis tinkas – šie sprendimai užtikrino pastatų sandarumą.
Ieškojo skirtingų išeičių
Centro vadovė pripažįsta: specialistai, prieš pabelsdami į VIPA duris, ieškojo ir kitų finansavimo šaltinių, domėjosi galimais įgyvendinti projektais, tačiau tuo metu išeities nerado.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos koordinuojami Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų projektai buvo orientuoti ne į energinio efektyvumo didinimą, bet į profesinių mokyklų praktinio mokymo bazių modernizavimą.
Centrui buvo skirta lėšų statybos sektorinio praktinio mokymo patalpoms modernizuoti ir įrangai įsigyti. Prieš pradedant ilgai lauktą vidaus patalpų remontą buvo būtina susitvarkyti pastato išorę – apšiltinti cokolius, sienas, stogus, pakeisti langus.
„Pasitarę su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe radome vienintelę išeitį – kreiptis į VIPA ir prašyti paskolos pastatų išorei apšiltinti“, – komentavo D.Martišauskienė.
Ar prireikė daug laiko ir ryžto skolintis lėšų? (E.Galvanausko profesinio rengimo centras iš Finansų ministerijos, Energetikos ministerijos ir VIPA įsteigto Energijos efektyvumo fondo, finansuojamo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (ENEF), gavo 1 026 031 Eur paskolos trijų pastatų išorinėms atitvaroms bei 58 275 Eur subsidiją techniniam projektui parengti ir techninei ekspertizei). „Būdamas vadovas visuomet turi ne tik strategiškai mąstyti, inicijuoti naujos veiklos plėtrą, siekti kokybės, racionaliai ir tinkamai valdyti finansus, bet ir prisiimti atsakomybę, o kartais – ir rizikuoti. Norėdama sudaryti geras mokymosi sąlygas, atitinkančias higieninius šilumos reikalavimus, atlikę energinį auditą, apskaičiavę, kiek bus sutaupoma lėšų, sprendimą priėmėme gana greitai“, – reziumavo pašnekovė.
Nuo kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl pritarimo teikti paraišką VIPA iki reikiamų dokumentų gauti paskolą bei limito nustatymo parengimo praėjo maždaug vieni metai.
Ugdymo įstaigos atstovai nuolat bendradarbiavo su VIPA darbuotojais, kurie, direktorės žodžiais, konsultavo, patarė visais aktualiais klausimais, o tai padėjo sparčiai parengti visus paskolai gauti reikalingus dokumentus. „Esame dėkingi, kad viso projekto įgyvendinimo metu VIPA darbuotojai visada talkino, patarė, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir kokybiškai“, – pabrėžė D.Martišauskienė.
Paskolos netapo našta
Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centras sudarė tris paskolos sutartis, kuriose numatytas paskolos grąžinimo terminas – 20 metų. Skaičiuojama, jog vidutinis įmokos dydis – maždaug 1500 eurų.
Didelių iššūkių įgyvendinant projektą, direktorės žodžiais, nekilo, mat visa ugdymo įstaigos ir VIPA komanda dirbo atsakingai, vadovavosi norminiais dokumentais, kol pasiekė tikslą – projektą užbaigė per gerokai trumpesnį laiką, nei planuota.
Pastatai pasiekė B energinio naudingumo klasę. Šiandien ugdymo patalpose šilta ir jauku, vidaus temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus. Skaičiuojama, jog šildymo išlaidos pirmąjį šildymo sezoną bus maždaug perpus mažesnės.
Šiuo metu ugdymo įstaiga Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra pateikusi prašymą dėl pritarimo teikti paraišką VIPA, kad galėtų apšiltinti mokinių bendrabutį, kuriame gavus finansavimą iš kitų ES šaltinių taip pat greitai prasidės vidaus patalpų remontas. D.Martišauskienė neabejoja: tik kompleksiškai tvarkant pastatų išorę, o po to – patalpų vidų galima pasiekti aukštą energinį efektyvumą, sykiu užtikrinti kokybiškas mokymosi ar gyvenimo sąlygas.
Finansavimas tebeteikiamas
VIPA darbuotojai patikino, kad visi centrinės valdžios viešųjų pastatų valdytojai, ketinantys atnaujinti (modernizuoti) pastatus, ir toliau kviečiami teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms iš ENEF gauti.
Centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektams finansuoti taip pat galima gauti ne tik subsidiją techniniams dokumentams (energinio vartojimo auditui, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektui bei techninio projekto ekspertizei) parengti, bet ir grąžinamąją subsidiją rangos darbams, finansuojant iki 30 proc. tinkamų išlaidų.
Pažymėtina, kad grąžinamosios subsidijos priemonė Nr.04.3.1-VIPA-T-113 „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ yra sudėtinė centrinės valdžios viešųjų pastatų finansavimo schemos dalis, finansuojama 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas.“
