Etnomuzikologas Arvydas Kirda Seimo interneto svetainėje 2002 m. įdėtame straipsnyje „Lietuvių liaudies muzikos instrumentų gamybos dabartinė situacija ir perspektyvos“ cituoja vilniškį meistrą Egidijų Virbašių, teigiantį, kad net ir didesniais mastais gaminančiam meistrui gaunamos pajamos galėtų būti tik „priedas prie pensijos“.
O dusetiškis Gintaras Andrijauskas tvirtino, kad Zarasų krašte visi muzikos instrumentų meistrystės bijo „kaip velnias kryžiaus“, nes tai daug pastangų ir laiko reikalaujantis, nepelningas amatas. Pasak A.Kirdos, daugelis meistrų patvirtino, kad vien tik iš smulkaus verslo – muzikos instrumentų gamybos nepragyvensi, todėl neretai jie gamina ir kitką arba muzikos instrumentų ir visiškai atsisako.
Bet, pasirodo, yra pasaulyje žmonių, sugebančių iš to pragyventi.
Šiaurės Makedonijos gyventojas Svetozaras Bogdanovskis pirmąjį smuiką padirbo prieš 35 metus savo sūnui Kostadinui, kuriam tada buvo septyneri metai. Mat, berniukas domėjosi šiuo instrumentu ir išreiškė norą mokytis juo groti, rašo portalas the-japan-news.com, remdamasis agentūros „Reuters“ pranešimu.
Šiandien S.Bogdanovskio padaryto smuiko kaina – 60 tūkst. eurų, ir jie parduodami visame pasaulyje, o Kostadinas yra tarptautiniu mastu pripažintas smuikininkas. Jo jaunesnioji sesuo Frosina taip pat yra profesionali smuikininkė.
„Turėjau jam sudaryti sąlygas tobulėti. Pirma sąlyga buvo turėti gerą instrumentą, kurio aš negalėjau įpirkti“, – sakė S. Bogdanovskis agentūrai „Reuters“ .
Apie 50 kilometrų į pietus nuo Šiaurės Makedonijos sostinės Skopjės įsikūrusio Veleso miesto gyventojas S.Bogdanovskis atsisakė dailininko profesijos ir pasišventė smuikams.
Į jo naująjį verslą įsitraukė žmona Marija – smuikininkė profesorė – ir kolegė menininkė Tatjana Miseva, ir dabar jie jau yra padarę daugiau kaip 700 instrumentų, kai kurie iš jų – garsių italų meistrų, tokių kaip Džiuzepė Gvarneris (Bartolomeo Giuseppe Guarneri), pagamintų instrumentų kopijos.
S.Bogdanovskis tradiciškai smuiko dugną gamina iš klevo, o korpuso viršutinę dalį, vadinamąjį viršelį – iš eglės. Visa mediena – išimtinai iš šimtamečių Bosnijos miškų. Mediena pirmiausia išdžiovinama, tada keletą metų mirkoma sūriame vandenyje, ir tik po to imamasi daryti instrumentą.
„Kiekvienas smuikas turi kažką savito ir nepakartojamo. Štai kodėl nerasi nė vieno tokio paties, nepaisant to, kad visi jie atrodo lygiai taip pat. Jie skiriasi vienas nuo kito kaip ir žmonės“, – sakė meistras.
Tarp daugelio gautų tarptautinių prizų yra ir apdovanojimas, kuriuo S.Bogdanovskis ypač didžiuojasi – jį Italijoje pelnė vienas iš jo instrumentų, kuris konkuravo su smuikų meistrų, kilusių iš Kremonos, gaminiais. Kremona – miestas Lombardijoje, garsus muzikos istorija ir tradicijomis, iš kur kilę pasaulinio garso smuikų meistrai Antonijus Stradivarijus ir paminėtas Džiuzepė Gvarneris.
Jis taip pat du kartus pelnė prestižinį Amerikos smuikininkų draugijos metų apdovanojimą – 2008 ir 2012 metais. Tarp garsių smuikininkų, griežiančių jo instrumentais, yra amerikietė Rachel Barton Pine, serbas Robertas Lakatosas ir graikas Jonianas Iliasas Kadesha.
Parengė Leonas Grybauskas.
