Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors oficiali statistika rodo, jog statybų sektoriuje mokami atlyginimai mažesni nei kitose ūkio šakose, vargiai pavyktų rasti žmogų, kuris tokį darbą dirba mažiau nei už tūkstantį eurų.
„Galima tik įsivaizduoti, koks šešėlis mūsų sektoriuje. Statybininkų asociacija vienija apie 14 tūkst. darbuotojų, patentų pastaraisiais metais išduota 18 tūkstančių. O kiek dar dirbančių be patentų. Mes patys per metus pastatome 300-400 butų ir labai retai kada darome apdailą. Ją atlieka auksarankiai, kurie, atėjus Darbo inspekcijai, net neatidaro durų“, – pasakojo „YIT Lietuva“ vadovas.
Pasak K.Vanago, su Finansų ministerija bandyta kalbėti, kad bent apdailai iki 5 proc. būtų sumažintas pridėtinės vertės mokestis – tam, kad žmonės galėtų įpirkti butus jau su apdaila. Tačiau, statybų įmonės atstovo teigimu, į tokį siūlymą buvo atkirsta, kad taip bandoma žlugdyti smulkųjį verslą.
Ir nors bendrai, K.Vanago vertinimu, šie metai daugeliui vystytojų buvo neblogi, tačiau nerimą kelia kai kurios NT rinkos ydos.
Viena didžiausių, jo manymu – rangos mažiausios kainos projektai. „Galite įsivaizduoti: jei skaičiuojamoji pastato kaina – 10 mln. eurų, o viešuosius pirkimus laimi tas, kuris pasiūlo 7 mln. eurų. Kažkas kažko nesumoka, pastatų kokybę pamatysime po kelerių metų, o dar reikia pridėti bankrotų skaičių. Matome jau šiandien bankrutuojančias įmones. Už pusės metų, kai nuostolius prisipažins subrangovai ir tiekėjai, bus dar viena bankrotų banga“, – prognozavo „YIT Lietuva“ vadovas.
Anot jo, kone visos kelių tiesimo įmonės jau kurį laiką dirba skaičiuodamos nuostolius, kurie siekia nuo kelių iki 8 mln. eurų.
Bankai daugiau neskolins
Statybų įmonės kalba apie tai, kad bankai joms riboja finansavimą. Su tuo teko susidurti ir „YIT Lietuvai“. Anot K.Vanago, kai pernai su bankais tartasi dėl „Autojutos“ centro, kuriam įmonė pat pirko sklypą Vilniuje, pati ir statė objektą, statybų finansavimo, finansų įstaigos buvo žadėjusios suteikti 70 proc. projektui įgyvendinti reikiamų lėšų. Tačiau šiemet į kalbas leistasi tik dėl 60 proc. reikiamos sumos.
„Jei projekto vertė 15 mln. eurų, tai 1,5 mln. eurų iš kažkur reikia paimti – iš stalčiaus neišsitrauksi“, – ironizavo K.Vanagas.
Petras Dubinskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas, statybų sektoriaus įmonėms nieko gero nežada: požymių, kad bankai imtų švelninti sąlygas, nėra. Net ir pačios statybų bendrovės ateitį vertina taip – nors nesitiki kritimo, tačiau užsakymų kiekis bus stabilus, o tokio augimo, kuris buvo stebimas prieš porą trejetą metų, nelaukiama.
Todėl, pasak P.Dubinsko, statybų įmonės ieško išeičių: itin aktyviai skolinasi iš susijusių grupės įmonių, galiausiai – net iš tiekėjų.
Portfelis susitraukė per pusę
„Statybos įmonėms teiktų paskolų portfelis mažėjo. Jis ir toliau traukiasi. Bankai nėra nusiteikę statybų verslo vertinti pozityviai. Jei anksčiau bankų portfeliuose apie 10 proc. sudarydavo statybos įmonėms suteikiamų paskolų dalis, tai dabar ji siekia apie 5 procentus“, – padėtį komentavo P.Dubinskas.
Iš Lietuvos banko atliekamos apklausos matyti, kad finansų įstaigų atmestų paraiškų dalyje labai stipriai išsiskiria statybos sektorius – nepatenkinama apie pusė jo paraiškų.
Kaip aiškino P.Dubinskas, bankai rezervuotai žiūri į statybos įmonių finansavimą dėl to, kad jiems svarbiausia įmonių finansinė būklė. Jei vertintume pelningumą, tai statybos įmonių EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) gana stipriai auga. Bet pelno maržos – palyginti nedidelės. Be to, bankai atsižvelgia į gebėjimą dengti įsipareigojimus, o statybų sektorius, pasak ekonomisto, pasižymi gan dideliu ir pastaruoju metu augančiu įsiskolinimu.
Kol kas, Lietuvos banko atstovo teigimu, prieš dvejus metus stipriai kilusi statybų darbų paklausa ima lėtėti. Nerimauti nereikia: tai – nieko panašaus į 2008-2008 m. krizę, bet vyksta augimo stabilizavimasis. Kur kas stabilesnis ir investicijų augimo tempas, nors statybų sektoriuje jis, palyginti su kitomis ūkio šakomis, netgi spartesnis.
