Vokietijos ekonomikos pagrindas – pramonės sektorius – savo konkurencingumą pasauliniu mastu iškovojo dėl procesų automatizacijos ir našios darbo jėgos. Tačiau technologijoms nesustojant tobulėti situacija reikšmingai pasikeitė – įmonių efektyvumas ir inovatyvumas priklauso nuo jų gebėjimo prisitaikyti prie skaitmenizacijos diktuojamo tempo.
Tiesa, kalbant apie skaitmenizaciją, galvoje turimos ne tik naujausios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, virtuali realybė ar daiktų internetas, bet ir egzistuojančių gamybos ar klientų aptarnavimo procesų pokyčiai, kuriuos lemia technologinė pažanga. Pavyzdžiui, liftus gaminančios kompanijos jau parduoda ne tiesiog liftą, o paslaugą mums pakilti iš pirmo aukšto į dešimtą. Ji teikiama nuotoliniu būdu, naudojant daiktų interneto technologijas, iškart matant nesklandumus ir į juos reaguojant. Taigi, jei verslas kartu negali suteikti paslaugos, daiktas tampa tarsi bevertis.
Kritika lėtiems procesams ir pagyros Lietuvai
Dar spalį Vokietijoje vykusiame didžiausiame metiniame skaitmenizacijos temai skirtame renginyje „Digitalgipfel“ kanclerė Angela Merkel įspėjo: jeigu šalis nesiims būtinų veiksmų, taps pernelyg priklausoma nuo JAV ir Kinijos. Atsilikus nuo pasaulinio skaitmenizacijos tempo tokiose srityse kaip mašinų gamyba, chemijos pramonė ar autonominis vairavimas, netgi kils rizika prarasti ekonomiškai svarbios šalies vardą.
Vis dėlto, nerimą kelia ne didieji koncernai, tokie kaip BMW ar „Audi“, kurie dėl savo masto palyginti lengvai perima naujausias technologijas, o smulkiosios ir vidutinės įmonės, kurios yra pagrindinis Vokietijos ūkio variklis.
Tačiau, kaip pastebi, Vokietijos skaitmenizacijos asociacijos „Bitkom“ prezidentas Achimas Bergas, pavyzdžio įmonėms nerodo pati Vokietijos valdžia. Jis renginyje kritikavo per lėtą šalies įstaigų skaitmenizacijos procesą: „El. valdžios srityje Vokietija priklauso prie labiausiai atsiliekančių valstybių Europoje, o tempą diktuoja tokios šalys kaip Austrija, Danija ir Lietuva“.
Skaičiuojama, kad iš beveik 600 Vokietijoje teikiamų viešųjų paslaugų skaitmenizuota vos apie 10 proc. Mokesčių deklaravimą iš popierinio paversti elektroniniu šaliai užtruko beveik 15 metų. Nors Vokietijos strateginiai dokumentai numato, kad iki 2022 metų visos viešosios paslaugos turi būti pasiekiamos elektroniniu būdu, akivaizdu, kad tai užtruks ilgiau. Galima palyginti: Lietuvoje apie 30 proc. viešųjų paslaugų galima gauti internetu, o jomis naudojasi daugiau kaip 80 proc. gyventojų ir net 97 proc. verslo.
Esminės priežastys, lemiančios lėtą progresą
Lėtą svarbių paslaugų persikėlimą į skaitmeninę erdvę Vokietijoje didele dalimi nulemia nepakankama interneto aprėptis ir greitis. Kol Lietuvoje didžiuojamės vienu didžiausių interneto greičiu pasaulyje, aplink Berlyną gyvenantys žmonės skundžiasi neturėdami reguliarios interneto prieigos. Tai atspindi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys – 2017 metais pagal interneto greitį tarp 34 pramonės šalių Vokietija užėmė vos 29 vietą. Aukščiausiose šio sąrašo vietose rikiavosi Japonija ir Pietų Korėja.
Tokia situacija Vokietijoje susidarė dėl lėtų investicijų į šviesolaidinį internetą. Vietoje šiuolaikiško sprendimo, jos nukreipiamos buvusios valstybinės bendrovės „Deutsche Telekom“, dominuojančios rinkoje, senoms kabelinėms telekomunikacijų sistemoms palaikyti. Visa tai stabdo inovacijas ir gamybos sektoriuje – pernelyg lėtai veikiant internetui tiesiog neįmanoma užsitikrinti sklandaus 3D spausdinimo, daiktų interneto ir kitų technologijų veikimo.
Kitas iššūkis – duomenys ir jų panaudojimas. Štai didieji JAV ir Kinijos koncernai, suprasdami, kad būtent vartotojų duomenys yra šių laikų auksas, pasinaudodami socialiniais tinklais, e-komercijos platformomis ir paieškos įrankiais, juos renka bei panaudoja naujiems verslo modeliams kurti. Tačiau Vokietijoje duomenų atvėrimas ir apsikeitimas jais vis dar yra tabu. Nuostabos nekelia ir jauni vokiečiai, neturintys „Facebook“, „LinkedIn“ ir kitų socialinių tinklų profilių.
Nors Vokietija pripažįsta šioje srityje pralaimėjusi JAV ir Kinijai, viliasi, kad galėtų pasivyti bent jau verslo duomenų infrastruktūros srityje. Būtent todėl šalis visai neseniai inicijavo europinio duomenų apsikeitimo infrastruktūros naudojantis debesijos paslaugomis projekto – GAIA-X – idėją. Deklaruojama, kad projekto tikslas – pasiekti susitarimą tarp Europos Sąjungos (ES) šalyse veikiančių debesijos paslaugų teikėjų dėl bendrų duomenų apsikeitimo standartų ir taisyklių. Tai padėtų Europos pramonės, sveikatos apsaugos ir kitų sričių įmonėms kurti algoritmus ir dirbtinį intelektą savarankiškai, nesiremiant vien tik JAV ir Kinijos technologijų tiekėjų paslaugomis.
Pamoka Lietuvai: kaip padidinti konkurencingumą
Lietuva – nedidelė, atvira ekonomika, mūsų informacinių ir ryšių technologijų sektorius auga itin sparčiai. O tai yra esminiai faktoriai, galintys nulemti sėkmę toliau diegiant skaitmenizacijos sprendimus viešajame ir privačiajame sektoriuose ir taip didinant šalies konkurencingumą tiek ES, tiek ir pasauliniu mastu.
Remiantis 2019 m. ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu, Lietuva užima aštuntąją vietą tiek pagal įmonių vykdomą skaitmeninių technologijų integraciją, tiek ir pagal skaitmenines viešąsias paslaugas – tokie rezultatai pastebimai lenkia Bendrijos vidurkį. Vis dėlto, tobulėti dar yra kur – pavyzdžiui, laikas pereiti nuo elektronizacijos prie skaitmenizacijos. Kitaip tariant, valstybės institucijos, turinčios didelius kiekius asmens ir verslo duomenų turėtų jas teikti realiu laiku, neprašydamos pildyti prašymų, į kuriuos atsakymų tenka laukti keletą dienų ar savaičių.
Gyvename greito tempo pasaulyje, kuriame valstybei nevalia atsilikti nuo pokyčiams ir technologijoms imlaus verslo. Tai patvirtina ir anksčiau šiemet pristatytas „McKinsey“ tyrimas: jei Lietuva išlaikytų dabartinį tempą ir sumažintų spragą tarp viešojo ir privataus sektoriaus skaitmeninimo lygio, iki 2025-ųjų bendrąjį vidaus produktą padidintų papildomais 8,8 mlrd. eurų.
