Finansų ministerija paskelbė radusi būdą surinkti papildomus 6 milijonus eurų – pakelti akcizą kaitinamojo tabako gaminiams. Ministerijos duomenimis, vis daugiau žmonių vietoj įprastų cigarečių renkasi kitus tabako gaminius, todėl valstybė iš to galėtų sėkmingai papildyti biudžetą.
Po diskusijų komiteto posėdyje praėjusią savaitę pasiūlymą palaikė tik 5 parlamentarai, todėl galutinį žodį tarė komiteto pirmininkas, valstietis Valius Ąžuolas, kurio balsas lėmė teigiamą komiteto išvadą dėl projekto.
Pamynė ilgalaikius įsipareigojimus
Komiteto posėdyje Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad pasiūlymas kertasi su ankstesniais valstybės įsipareigojimais – trejų metų planu, kuris buvo pateiktas pernai Akcizų įstatymo lydinčiajame rašte.
Dokumente buvo numatyta, kaip konkrečiai turėtų būti didinami mokesčiai tabako gaminiams. Įgyvendinant planą, akcizas kaitinamojo tabako gaminiams kasmet turėjo didėti po 15 procentų.
Tačiau vietoj to, staiga buvo pasiūlyta kitų metų pavasarį tarifą pakelti net 65 procentais, kartu neatsisakant anksčiau suplanuoto nuoseklaus akcizo kėlimo po 15 proc. kasmet.
„Kodėl būtent 65 procentais?“, – per komiteto posėdį klausė konservatorius Mykolas Majauskas, tačiau jokio atsakymo iš Finansų ministerijos atstovų nei jis, nei kiti komiteto nariai neišgirdo.
G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad mokesčio didinimas yra akivaizdus pasikeitimas, galintis sujaukti įmonių planus. „Verslas buvo išnagrinėjęs ankstesnį trejų metų planą ir žinojo, ko laukti. Drastiškas pokytis paskutinę minutę atrodo keistai“, – abejonių neslėpė Seimo narė.
Abejoja priemonių tinkamumu
Socialdemokratė Rasa Budbergytė kalbėjo dar griežčiau: „Norėdama surinkti 6 milijonus eurų Vyriausybė griauna pasitikėjimą bei partnerystę ir atsisako įsipareigojimų“.
Pasak jos, nors yra suprantama, kad valstybei reikia papildomų finansinių išteklių duotiems pažadams įgyvendinti, tačiau verslo atžvilgiu staiga pakeisti įstatymą – neteisinga.
„Jeigu yra įstatymu įteisintas įsipareigojimas palaipsniui kelti akcizą, patvirtintas trejų metų akcizo pakėlimo planas, tai iš valstybės pusės yra neatsakinga šitaip elgtis verslo atžvilgiu, vien todėl, kad mato, jog yra išaugusi rinka, prekyba“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo R.Budbergytė.
Anot R. Budbergytės, Finansų ministerija galėtų pateikti ir kitokių pasiūlymų, kaip papildyti valstybės biudžetą. Socialdemokratės teigimu, reikia atsižvelgti, kaip geriau galima tvarkytis su viešosiomis išlaidomis, kovoti su šešėliu, geriau valdyti valstybines įmones, iš jų gauti didesnę grąžą, taip pat reikia peržiūrėti valstybės investicijų programą.
Seimo narė kritikuoja ir valdančiųjų siūlomus taršos, finansinių paslaugų, stambios prekybos mokesčius. Anot jos, nereikia priimti tokių sprendimų, kurie gali pakelti prekių ir paslaugų kainas.
„Yra klasikiniai, įprasti būdai – jeigu mums reikia finansinių išteklių, yra juridinių asmenų pelno mokestis. Tai padidinkime juridnių asmenų pelno mokestį, pakeiskime pelno atskaitymo tvarką“, – alternatyvas siūlė Seimo narė.
R.Budbergytė tikino, kad kiek yra buvusi Seime, tokio biudžeto svarstymo proceso ji dar nemačiusi.
„Yra labai daug spontaniškai priregistruotų siūlymų, labai didelė įtampa, įvairių interesų grupių sukiršinimas, ir priešrinkiminiai metai, kas iš tikrųjų yra pageidavimų koncertas. Vertinu tai kaip labai didelį mūsų neatsakingumą ir nepasiruošimą, ir tokį karštligišką skubėjimą, kuris daro visą procesą nekokybišku“, – Seimo darbą komentavo R.Budbergytė.
Jau ne kartą prašovė
Per Biudžeto ir finansų komiteto posėdį Finansų ministerijai buvo priminta apie ankstesnius nesėkmingus bandymus papildyti biudžetą keliant akcizų tarifus. Pavyzdžiui, 2016 metais pasikeitusi ministerijos vadovybė ištrimitavo, kad pakėlusi akcizą papildomai surinks 23 milijonus eurų. Surinkti pavyko mažiau negu pusę – 11 milijonų.
2017 metais užmojai sumažėjo – paskelbtos prognozės surinkti 11 milijonų. Biudžetą pasiekė 6 milijonai.
Tad per posėdį pasigirdo abejonių, ar naujas planas surinkti papildomus 6 milijonus eurų bus įgyvendintas.
Taip pat nuogąstaujama, kad tabako produktų vartotojų dėmesys nukryps svetur, mat kaimyninėse šalyse galios kur kas mažesni mokesčiai. Lietuvoje akcizas kaitinamojo tabako produktams nuo kitų metų kovo mėnesio turėtų pasiekti 113,2 euro už kilogramą, kai tas pats akcizas Lenkijoje sieks 68 eurus, Latvijoje – 75 eurus, Estijoje – 89 eurus, o Baltarusijoje – 51 eurą. Todėl ir kaitinamojo tabako produktų kainų skirtumai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse bus akivaizdūs.
Nerimas dėl kontrabandos
Asociacijos „Investor’s Forum“ vadovė Rūta Skyrienė teigia, kad dėl staiga ir smarkiai pakelto akcizo kaitinamojo tabako produktai gali įsitvirtinti kontrabandinių prekių sąraše greta cigarečių.
Cigarečių kontrabanda, Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, vėl auga – per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje sulaikyta tiek nelegalių rūkalų, kiek pernai per visus metus. Tuo metu Lenkijoje ir Latvijoje, atvirkščiai, kontrabandos mastai mažėja.
Šiemet vasarą paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuva patenka į tarp penkių ES valstybių, kuriose labiausiai klesti prekyba nelegaliomis cigaretėmis. 28 proc. apklaustųjų Lietuvoje pripažino, kad yra tiesiog gatvėje sulaukę pasiūlymų pirkti nelegalių rūkalų. Belgijoje tokių pasiūlymų buvo gavę vos 10 proc. tyrimo dalyvių, Airijoje – 15 procentų.
„Eurobarometro“ tyrimo išvadose pažymima, kad 3 iš 4 nelegalias cigaretes rūkančių europiečių taip elgiasi dėl to, kad tokie rūkalai kainuoja pigiau. Tyrime nurodoma, kad šešėlinėje rinkoje cigarečių galima įsigyti už 30–50 proc. mažesnę kainą.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 100 tūkst. kaitinamojo tabako produktų vartotojų. Lapkritį tarp jų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 12 tūkst. respondentų, parodė, kad dėl didesnio akcizo pakelio kainai pasiekus 3,75 euro, kone pusė kaitinamąjį tabaką naudojančių respondentų imtų ieškoti, kur galima pigiau įsigyti produktų – kaimyninėse šalyse ar šešėlinėje rinkoje.
Organizacijos „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, per metus Lietuvoje pasklinda apie 30 mln. pakelių nelegalių cigarečių, kai legalios prekybos apimtys siekia maždaug 150 mln. pakelių.
Organizacijos skaičiavimais, dėl prekybos nelegaliomis cigaretėmis valstybės biudžeto kasmet nepasiekia maždaug 77 milijonai eurų.
