Rusijos valdžia džiūgauja, kad nuo spalio 1-osios įvestomis nemokamomis elektroninėmis vizomis, skirtomis ne tik Baltijos šalių, bet ir dar pusšimčio valstybių piliečiams, naudojasi vis daugiau turistų, tačiau aiškėja, kad ši naujovė gali būti klastinga. Vienintelis netikslumas – ir keliautojas lieka pasienyje.
Portalo lrytas.lt žurnalistai išmėgino šią naujovę. Ji skirta užsieniečiams, norintiems aplankyti ne tik Sankt Peterburgą, bet ir Leningrado sritį. Nors Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad dėl supaprastintų leidimų kirsti sieną problemų nekyla, pasirodė, kad taip anaiptol nėra.
Elektroniniu paštu – po dviejų dienų
Gauti elektroninę vizą į Sankt Peterburgą – paprasčiau nei į Kaliningrado sritį. Į ją keliauti be įprastų vizų galima nuo liepos 1-osios.
Užpildžius prašymą Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje vizos nereikėjo laukti keturių dienų, kaip numatyta. Beje, laukiant atsakymo skaičiuojamos ne tik darbo, bet ir poilsio dienos.
Po dviejų dienų vizos į Sankt Peterburgą jau buvo atsiųstos elektroniniu paštu. Užpildyti prašymą buvo lengviau nei prašant elektroninės vizos į Kaliningrado sritį. Mažiau klausimų, nebereikia nurodyti sutuoktinio duomenų.
Viza galioja 30 kalendorinių dienų, tad, skirtingai nei į Kaliningrado sritį, išvykimo ir grįžimo laiką galima keisti. Tik svarbiausia neužsibūti Sankt Peterburge ilgiau nei 8 dienas.
Skambėjo tiktai rusų kalba
Vežėjo „Lux Express“ tiesioginio maršruto iš Vilniaus į Sankt Peterburgą nėra, tad Rygoje ir Taline teko persėsti iš vieno autobuso į kitą.
Kelionė pirmais dviem autobusais niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių. Iš Vilniaus savaitgaliui namo grįžo Lietuvoje dirbantys latvių, estų verslininkai, lietuviai keliavo pas gimines, draugus ar šiaip pasižvalgyti po kaimynų šalis. Autobusų salonuose tylu, ne visos vietos užimtos.
Visai kas kita rusų vairuotojų ekipažo aptarnaujamas „Lux Express“ autobusas Talinas-Sankt Peterburgas. Dar jam neatvykus į aikštelę nutįso ilga laukiančiųjų eilė. Skambėjo tiktai rusų kalba, ieškodamas vairuotojų po stotį blaškėsi neturintis bilieto rusas. Bilietų jau nebebuvo, tad jis ekipažo maldavo surasti salone jam kampą, nes jau naktis, o pinigų viešbučiui neturįs. Tik pačioje eilės pabaigoje pavyko išgirsti estų kalbą. Į Sankt Peterburgą vyko trys estų jaunuoliai.
Rusišką tvarką iš karto galima buvo pajusti ir pilname erzeliuojančiame autobuse: radiatoriai įkaitinti iki raudonumo, iš kriokiančios vėdinimo sistemos veržėsi karštas oras. Nors buvo jau vidurnaktis, vairuotojai nesustodami skaldė anekdotus, garsiai kvatojosi, netilo rusiška muzika. Taip – iki pasienio. Beje, prieš kelionę jie dar priminė autobuso tualete laikytis švaros. Nejaugi tai nėra savaime suprantamas dalykas? Kituose autobusuose to nereikia kartoti.
Grįžtant iš Sankt Peterburgo keleiviai skyrėsi. Kadangi autobusas neužsuko į Taliną, o vyko tiesiai į Rygą, juo važiavo daugiau latvių. Tik lietuvių kalbos ir vėl nepavyko išgirsti.
Kelionė baigiasi pasienyje
Vykstant į Sankt Peterburgą estų pasieniečiai tikrindami dokumentus ilgai neužtruko, nesikabinėjo. Kas kita rusai. Įvažiavus į Ivangorodo pasienio punktą paaiškėjo, kad dviem keleiviams su elektroninėmis vizomis kelionė baigta – jie buvo dokumentuose įvėlę klaidų.
„Štai priekyje stovi geltonas autobusas. Iš jo išlaipino penkiolika italų, nes jie buvo neteisingai užpildę prašymus elektroninėms vizoms gauti“, – pasakojo „Lux Express“ autobuso vairuotojas, kuriam tokie incidentai įvedus naujovę tapo kasdienybe.
Jau pasitaikė atvejis, kai pildydamas prašymą keliautojas vietoj raidės „O“ buvo įrašęs nulį – „0“. Atrodo, beveik niekuo nesiskiria, bet kompiuterio neapgausi. Dėl tokios klaidos teko palikti autobusą.
Vairuotojas gailėjo ir jaunos merginos, kurią Taline palydėjo tėvai. Ji vyko į varžybas Sankt Peterburge. Tėvai buvo užpildę elektroninės vizos prašymą, bet nurodydami dukters lytį suklydo – įrašė „vyr.“
„Klausiau to verkiančio vaiko: negi tavo tėveliai taip norėjo berniuko? Su mergina taip pat teko pasienyje atsisveikinti“, – apgailestavo vairuotojas.
Anot vairuotojo, nors pildant vizų prašymus reikia būti labai atidiems, ši naujovė sparčiai populiarėja. Štai tik ją įvedus jis iš Talino į Sankt Peterburgą vežė du keleivius su elektroninėmis vizomis, paskui – penkis, aštuonis, o dabar važiuoja jau 15 žmonių, atsispausdinusių kelionės dokumentą ant paprasto A4 formato balto popieriaus lapo.
Tik štai kiek keleivių buvo autobuse, ilgai nepavyko suskaičiuoti nei abiem vairuotojams, nei pasieniečiams. Skaičius svyravo nuo 49 iki 51.
Pasieniečiai tai įlipdavo, tai išlipdavo, pareikalavo pasuose dar kartą parodyti įvažiavimo antspaudus, nes viename jų turėjo būti neteisingai nurodyta data.
„Aš jau nieko nebesuprantu“, – skėstelėjo rankomis vairuotojas, kai kokį penktą kartą suskaičiavus keleivius ir patikrinus dokumentus vėl buvo neatitikimas.
Tuo tarpu rusų pasienietė demonstravo stoišką ramybę: „Man dar tris valandas dirbti.“ Suprask – tiek ji gali užlaikyti autobusą.
Tiesa, autobusas iš pasienio išvyko vėluodamas ne tris, o tik valandą. „Čia viskas dėl tų užsieniečių“, – bumbėjo naujomis elektroninėmis vizomis nepatenkinta priekyje sėdėjusi rusų pora.
O galvoje kirbėjo klausimas: „Nejaugi tokia sumaištis bus ir grįžtant?“ Praleisti kelias valandas pasienio punkte ir stovinčiame autobuse – menkas malonumas.
Laimė, grįžtant viskas buvo paprasčiau. Iš padilbų žvelgianti pasienietė tarškino pasuose kepdama antspaudus, niekas neketino kuistis keleivių kuprinėse ir rankinėse.
Labiausiai veržiasi estai
Nesklandumų daug, bet rusai džiūgauja: įvedus naujovę pirmąją savaitę aplankyti Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį pageidavo 650 užsieniečių iš 27 valstybių. 44 procentai jų – Estijos piliečiai (286 žmonės). Tai suprantama – juk jiems Sankt Peterburgas arčiausia.
Taip pat į Sankt Peterburgą pirmąją savaitę vyko 76 žmonės iš Latvijos, 75 – iš Lietuvos, 50 – iš Rumunijos, 34 – iš Suomijos, 32 – iš Vokietijos, 31 – iš Lenkijos, 15 – iš Kinijos, po 6 – iš Filipinų ir Meksikos, po 5 – iš Prancūzijos ir Irano. 19 asmenų elektroninių vizų prašymai buvo atmesti.
Nors atvykimas supaprastintas visai neseniai, Sankt Peterburgo valdžia jau žvelgia į ateitį. Ji planuoja nuo kitų metų pakelti kelionių miesto transportu kainas. Nuo 2020-ųjų pradžios autobuso, troleibuso, tramvajaus bilietas Sankt Peterburge kainuos 50 rublių (0,71 euro). Dabar už kelionę šiuo miesto transportu tenka mokėti 40 rublių (0,57 euro). Tuo tarpu metro pabrangs nuo 45 iki 55 rublių (0,64-0,78 euro). Tiek pabranginus keliones, bus beveik pasiektas savikainos lygis.
Anot miesto valdžios, dažniausiai už keliones grynaisiais pinigais atsiskaito turistai, o jų kitais metais planuojama Sankt Peterburgą aplankys apie 90 milijonų. Maždaug pusė milijono atvažiuos naudodamiesi elektroninėmis vizomis.
Skaičiuojama, kad maždaug pusė atvykėlių naudojasi miesto transportu, o jiems pabranginus keliones, šis antrasis pagal dydį Rusijos galės nusipirkti apie 50 naujų autobusų.
