Anot specialistų, paskubomis stumiamas įstatymas yra nesąmonių kratinys. Bendrijų pirmininkai, susipažinę su parengtu dokumentu, irgi stvėrėsi už galvos.
Jų teigimu, įstatymas surašytas taip, kad jam įsigaliojus Lietuvoje būtų išnaikintos visos daugiabučių namų bendrijos, o namų priežiūra pereitų į savivaldybių valdomas įmonių rankas.
Tačiau gal toks ir yra įstatymo rengėjų planas?
Strėlės į ministerijos pusę
Daugiabučių valdymą reglamentuojantį įstatymą Seime dar spalio 16 dieną registravo Seimo nariai valstiečiai Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Bet neoficialiai kalbama, kad labiausiai prie įstatymo projekto prisidėjo Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas, kuris šį projektą bando buldozeriu prastumti ne savo, o tautos išrinktųjų rankomis.
Apie tai sužinojusi Seimo Antikorupcijos komisija žada kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl neaiškių procedūrų, kai Seimo nariui projektus rengia ministerija.
Atsakys asmeniniu turtu
Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė praėjusią savaitę viešai nuogąstavo, kad įstatyme yra nemažai nuostatų, kurių įgyvendinimas fiziškai neįmanomas.
Pavyzdžiui, pagal naująjį įstatymą visus remonto darbus daugiabučių savininkams reikėtų pirkti tik per Centrinę perkančiąją organizaciją.
V.Remeikienė įsitikinusi – dėl to ne tik užtruks pirkimų procesas, bet ir gerokai pabrangs tvarkymo sąnaudos.
Tuo metu visuotinis gyventojų susirinkimas, kuris dabar šaukiamas vieną kartą per metus, priėmus įstatymą turėtų būtų organizuojamas net keturis kartus ir kiekvienąsyk būtų tvirtinamos ketvirtinės ataskaitos.
To nepadarius išlaidų nebūtų galima priskaityti savininkams, todėl jas iš savo asmeninių lėšų turėtų padengti bendrijos pirmininkas.
V.Remeikienė sakė, kad tokiomis sąlygomis niekas nenorės stoti prie bendrijos valdymo vairo, nes atsirastų prievolė už įvykdytus darbus atsakyti asmeniniu turtu.
„Jeigu įstatymas bus priimtas, niekas iš viso nenorės steigti bendrijų, o dėl biurokratinių procedūrų jos valdymas taps sudėtingas, lėtas ir brangus.
Be to, gali būti ir taip, kad apskritai nebeliks kam prižiūrėti daugiabučių.
Juk pagal naują tvarką vos už keletą skundų savivaldybės galėtų bausti ir nušalinti nuo darbo administratorius bei bendrijų pirmininkus. Tai jau visiška nesąmonė ir absurdas“, – kalbėjo V.Remeikienė.
Išvadino neišmanėliais
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis įsitikinęs, kad įstatymą rengę asmenys, matyt, gyvena individualiuose namuose ir nesiorientuoja, kaip vyksta daugiabučių namų priežiūros procesas.
Jo teigimu, šis įstatymas parengtas ne geresniam būsto valdymui, o jo sunaikinimui.
„Niekas nenorės rūpintis daugiabučiais – nei pirmininkai, nei privačios administravimo įmonės. Koks, atsiprašau, kvailys norės būti bendrijos pirmininku, kai jis rizikuos atsakyti savo asmeniniu turtu, o administratoriai – netekti licencijos dėl kelių gyventojų skundų.
Šį įstatymą kūrė apie daugiabučių valdymą nieko neišmanantys žmonės ir, pasinaudoję vieno Seimo nario patiklumu, dabar stumia jį buldozeriu“, – sakė J.Antanaitis.
Būsto rūmų prezidentui įtarimą kelia ir skubotas įstatymo parengimas svarstymui. Mat įstatymą registravo ne Vyriausybė, o du Seimo nariai.
J.Antanaitis mano, kad tokiu būdu siekiama paprasčiausiai išvengti ministrų kabineto išvados teikimo.
Be to, įstatymo projektas Seimui teikiamas praėjus vos dviem savaitėms nuo registravimo.
Įžvelgė rusišką modelį
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka įsitikinęs, jog naujasis įstatymas sukurtas ne kokybiškesnei namų priežiūrai, o tam, kad daugiabučių valdymas pereitų į savivaldybių įmonių kontrolę. Todėl toks įstatymas jam primena rusišką pastatų priežiūros modelį.
„Ką reiškia trys pažeidimai? Tai, kad po jų bendrija gali būti panaikinta, o daugiabučio namo valdymas perduodamas savivaldybės valdomai įmonei. Tik kam to reikia?
Ar mes tikrai norime gyventi pagal rusišką modelį, kai namo savininkai neturi sprendimo ir pasirinkimo teisės? Aiškiai sakau – įstatymo projektas niekaip neatstovauja vartotojų interesams“, – teigė G.Komka.
Jis pastebėjo, kad dabar gyventojų skundus nagrinėja bendrijų valdybos. Priėmus naują įstatymą jos bus panaikintos, tad visi skundai keliaus į savivaldybę.
Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu gyventojų skundus nagrinėja 5 darbuotojai.
„Panaikinus valdybas, šie darbuotojai per metus turės ištirti 20 tūkst. skundų. Dabar jie sugeba išnagrinėti viso labo penktadalį nusiskundimų.
Vadinasi, plėsis biurokratinis aparatas, pareikalausiantis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, nes reikės įdarbinti penkiskart daugiau žmonių. Be to, tik savivaldybė spręs, kurias bendrijas naikinti, kuriuos administratorius pašalinti.
Tai ne tik apribos butų savininkų teises, bet ir sukurs prielaidas korupcijai.
Bet juk gyventojai, o ne valdžia turi spręsti, kaip jiems tvarkytis savo namuose. Man toks bukai stumiamas įstatymas asocijuojasi su Rusija“, – neslėpė G.Komka. (LR)
