Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Mantas Zalatoriaus teigimu, 2030-ieji metai bus tas laikas, kuomet visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, turės kompiuterinį raštingumą ir galės naudotis internetinėmis bankų paslaugomis. Tai reiškia, kad skaitmenizavimo procesų problema bus aktuali dar bent 10 metų.
„Atrodo labai primityvus dalykas, bet prieš dvidešimt metų bankas atsirado kompiuteryje. Šiandien bankas yra mobiliajame telefone. Taip, kaip mes įsivaizduojame banką, šiandien nebėra, todėl daugelis galvoja, kad uždaromas skyrius reiškia viso banko pasitraukimą. Tai nėra visiška tiesa“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos banko organizuojamoje konferencijoje kalbėjo LBA vadovas.
M.Zalatoriaus teigimu, bankai dabar turi tris alternatyvas, kurios egzistuoja visame pasaulyje.
„Pirmoji alternatyva – nedaryti nieko. Antroji – tapti skaitmenine platforma. Tačiau Lietuva, panašu, per maža rinka, kad skaitmeninės platformos veiktų. Matome keletą užuomazgų, tačiau nepanašu, kad Lietuva bus skaitmeninio banko platforma. Trečioji – toliau skaitmenizuotis, bet to daryti aklai mes negalime. 450 tūkst. gyventojų Lietuvoje šiandien nesinaudoja internetu ir interneto bankais“, – teigė LBA prezidentas.
Jo įsitikinimu, yra du dalykai, kurie vyks banko industrijoje ir jie neišvengiami. Pirmasis – skaitmenizacija, kuri tęsis toliau, net jei ji mums ir nepatinka. Antrasis – bendradarbiavimas. Bankai Vilniuje visų klientų aptarnauti nepajėgs ir tai nėra vien Lietuvos, bet ir visos Europos probleminis klausimas.
Dėl to bendradarbiavimas su „Perlo“ terminalais, tiek su kitais paslaugų davėjais, kurs naujas galimybes. M.Zalatorius pastebėjo, kad gali būti, jog jau kitais metais atsiras mobilusis bankas-konsultantas, kuris regionus apvažiuos ir bendraus su ten gyvenančiais žmonėmis arba atliks tam tikras operacijas.
Kenčia regionai
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius konferencijoje atstovavo šio regiono gyventojus. Jo teigimu, per 186 kilometrus nuo Vilniaus nutolusi Švenčionių savivaldybė yra senstanti. Čia gyvena apie 23 tūkst. gyventojų. Vyresni žmonės šiame rajone sudaro apie 23 proc., o didžiausia grupė, nuo 30 iki 64 metų, sudaro 48 procentus.
„Kalbant apie bankų arba banko prieinamumo sektorių, mes nesame kažkoks išskirtinis rajonas Lietuvoje. Yra likęs vienas „Swedbank“ skyrius, kuris teikia gyventojams paslaugas, tačiau nuo šių metų paslaugas jis teikia tik elektroniniu būdu. Taip pat egzistuoja vienas vienintelis bankomatas Švenčionių mieste. Švenčionėlyse ir Pabradėje jų iš viso nėra“, – teigė R.Klipčius.
R.Klipčiaus teigimu, jaunimas ketvirtąją pramonės revoliuciją priima kur kas paprasčiau. Tačiau čia meras įžvelgė ir neigiamą pusę – siekiant priimti tinkamus sprendimus jaunimui neretai trūksta ekonominių žinių. O integruoti vyresnio amžiaus žmones į skaitmenizavimo procesus – didžiausias iššūkis. Jie nesinaudoja el. bankininkyste, nemoka įsijungti kompiuterio ar nežino, kaip tai padaryti, taip pat neretai labiau vertina gyvą bendravimą.
„Nors jaunimas technologijas priima greičiau, tačiau mokyklose tikrai trūksta ekonominio mokymo žinių. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, tikrai matome didžiulę prarają, kur galėtų pasitarnauti trečiojo amžiaus universitetai, taip pat tas tinklas, kuris aktyviai išplėtotas bibliotekų ir kitų įstaigų, kur žmones galėtume šviesti, nes vyresnė karta skaitmenizacijos taip greitai priimti negali“, – kalbėjo Švenčionių rajono meras.
Atsiskaitome grynaisiais
Kalbėdamas apie atsiskaitymo grynaisiais įpročius, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad kas penktam Lietuvos gyventojui vis dar labai svarbūs grynieji pinigai.
„2019 metų apklausa parodė, kad beveik 20 proc. gyventojų vis dar gauna darbo užmokestį arba pagrindinį savo pajamų šaltinį grynaisiais pinigais. Natūralu, kad mieste elektroniniai atsiskaitymo būdai populiaresni, nei kaimo vietovėse“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Pasak V.Vasiliausko, mažėjančių banko sektorių alternatyvos yra trečiosios šalys – „Perlo“ terminalai, „Narvesen“ spaudos kioskai ir prekybos centrai, kurie taip pat teikia pinigų išgryninimo paslaugas. Jis pastebėjo, kad kredito unijų skaičius Lietuvoje auga sparčiai ir yra nebloga atmaina bankų skyriams.
Dar viena išeitis – nauji rinkos žaidėjai. LB valdybos pirmininkas pabrėžė, kad nuo 2018 m. pabaigos išduotos 4 bankinės licencijos naujiems rinkos dalyviams. Tarpusavio skolinimo platformos, sutelktinis finansavimas ir kolektyviniai investavimo subjektai – taip pat buvo įvardyti kaip sprendimai, galintys pakeisti užsidariusius bankų skyrius.
Valstybinis bankas – nėra išeitis
LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas sutiko, kad iškeltos idėjos ir iššūkiai yra tikrai labai svarbūs ir reikia ieškoti sprendimų. Viena iš siūlomų galimų alternatyvų – valstybinis komercinis bankas. Tačiau Seimo narys įsitikinęs, kad tai nėra tinkamas sprendimas.
„Mes jau esame turėję valstybinį komercinį banką ir rezultatą žinome – buvo iššvaistyta šimtai milijonų valstybės lėšų. Antra, valstybei priklausančių įmonių mes turime ne vieną, tarp jų daug tokių, kurios veikia nesklandžiai, neskaidriai ir neefektyviai ir galbūt dabar atsirastų dar viena“, – konferencijoje kalbėjo M.Majauskas.
Taip pat Seimo narys pabrėžė, kad valstybiniai bankai paprastai būna mažiau efektyvūs ir centrinės Rytų Europos valstybinių komercinių bankų patirtis rodo, kad privatizuoti jie veikia kur kas efektyviau. Seimo narys įsitikinęs, kad valstybinių bankų paskolų teikimas dažnai yra politiškai motyvuotas, o tai lemia didžiulį lėšų švaistymą.
„Valstybinis komercinis bankas neturėtų jokių privilegijų ir turėtų veikti konkurencinėmis sąlygomis, o tai reiškia – labai sudėtinga arba labai brangu, už tai turėtų sumokėti visi Lietuvos piliečiai. Valstybinis komercinis bankas niekaip neprisidėtų prie finansų stabilumo. Šiuo metu Lietuvos bankui patikėta pakankamai resursų ir priemonių užtikrinti stabilų Lietuvos finansų sistemos veikimą“, – kalbėjo M.Majauskas.
