„Norvegija ir Lietuva pastaraisiais metais sustiprino ryšius keliose srityse, ir kai kurie požymiai rodo, kad Norvegijos įnašas į NATO pajėgų stiprinimą Lietuvoje gali būti viena iš priežasčių, kodėl ši šalis – už Frode Bergo išlaisvinimą“, – mano straipsnio autoriai.
Milijardinis eksportas į Lietuvą
„Norvegija ne tik dislokavo kariuomenės dalis Lietuvoje daugianacionalinėms NATO pajėgoms stiprinti (Lietuvoje Norvegijos kariai tarnauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje. – Red.), bet ir suteikė didelę finansinę paramą iš EEE fondų Baltijos šaliai. Dalyvaujant kronprincui su žmona, Norvegija ir Lietuva 2018 m. balandžio mėn. pasirašė susitarimą dėl 1,1 mlrd. Norvegijos kronų paramos skyrimo iš EEE fondų“, – primena TV2.no svetainė.
(EEE fondai (angl. EEA Grants) kartu su Norvegijos fondais (angl. Norway Grants) (Europos ekonominės erdvės finansinis mechanizmas ir Norvegijos finansinis mechanizmas) – negrąžintinos užsienio paramos forma, kurią Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas teikia 16 ES valstybių narių mainais už galimybę netrukdomai patekti į jų rinkas, taip pat siekiant mažinti ekonominius skirtumus ir socialinę atskirtį Europos ekonominėje erdvėje. – Red.).
Beje, svetainėje eeagrants.lt skelbiama, kad „lapkričio 12 d. Lietuvoje oficialiai startavo programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“, siekianti paskatinti Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą žaliųjų pramonės inovacijų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityse. Programai įgyvendinti yra skirta 14 mln. eurų iš 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų“.
„Kitas gerų Norvegijos ir Lietuvos santykių ženklas yra bendradarbiavimo energetikos srityje stiprinimas, eksportuojant suskystintas gamtines dujas (SGD)“, – tęsia pasakojimą straipsnio autoriai.
„Penktadienį iš Melkøyos salos (Hammerfesto savivaldybė, Finmarko apygarda) į Lietuvos uostamiestį Klaipėdą atplaukė SGD tanklaivis „Arctic Discoverer“. Kaip skelbiama svetainėje myshiptracking.com, 289 metrų ilgio tanklaivis uoste buvo 9 val.
Krovinį sudaro apie 140 tūkst. kubinių metrų (kub. m) suskystintų gamtinių dujų, jo vertė – nuo 130 iki 150 mln. NOK (1 Eur = 10,0345 NOK).
Po to, kai 2014 m. buvo pradėtas eksploatuoti Norvegijai priklausantis laivas „Independence“, eksportas į Lietuvą davė milijardinių pajamų. Nuo 2018 m. iki 2019 m. lapkričio mėn. Norvegija eksportavo į Lietuvą 1,136 tūkst. tonų SGD, rodo „TV2“ duomenys, gauti iš Naftos ir energetikos ministerijos.
Šis eksportas atitinka maždaug 875 mln. kub. m dujų 2018 m. ir 715 mln. kub. m dujų 2019 m. (iki šio laiko)“.
Stiprinamas Baltijos šalių energetinis saugumas
„Eksportas (į Lietuvą. – Red.) yra daug mažesnis nei į Daniją. Palyginti, į šią šalį 2018 m. Norvegija eksportavo 15,2 mlrd. kub. m SGD. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos norvegiškas dujas įvertino kaip priemonę Baltijos šalių energetiniam saugumui stiprinti.
Atidarymo ceremonija 2014 m. spalį, kai į Klaipėdos uostą atplaukė krovininis laivas „Independence“, buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos televiziją“, – primena K.Persenas ir S. Skeistrand Sunde televizijos kanalo TV2 svetainėje.
Parengė Leonas Grybauskas
