Beveik kas antras Lietuvos gyventojas per metus bent kartą apsilanko banko skyriuje. Padalinių uždarymas kelia nepatogumus, siekiant gauti finansinę konsultaciją, mokant už paslaugas ar keičiant banko kortelę.
Pagrindinė to priežastis – didėjanti skaitmenizacijos plėtra. Skaitmenizavimo procesai neaplenkia ir bankų – siekiama kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Tačiau dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad taip skriaudžiami vyresnio amžiaus žmonės bei klientai, turintys prastesnius skaitmeninio raštingumo gebėjimus.
Taip pat iškyla nemenka problema atokių miestų bei miestelių gyventojams. Mat gauti finansinę konsultaciją ar atlikti tam tikras, galbūt rizikingesnes paslaugas, kurioms reikalinga gyva konsultacija bei pagalba, tenka vykti net į kitą miestą.
Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kaip bankų skyrių mažėjimo tendenciją vertina Lietuvos gyventojai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad per metus banko skyriuje apsilanko 41 proc. gyventojų. 27 proc. iš jų lankosi iki 2 kartų per metus, 11 proc. – 3-6 kartus per metus ir 3 proc. – kartą per mėnesį ar dažniau. Likusi dalis banko skyriuje lankosi rečiau nei kartą per metus, o visiškai banko skyriuose nesilanko vos 12 proc. respondentų.
„Pastaraisiais metais šalies bankai mažino skyrių tinklą ir skatino gyventojus naudotis el. kanalais. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad banko padaliniai žmonėms reikalingi – nuo grynųjų pinigų operacijų iki konsultacijų. Finansinės paslaugos dažnai yra sudėtingos ir reikalauja specifinių žinių, todėl natūralu, kad gyventojai jaučia poreikį pasitarti su bankininku“, – pabrėžė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.
Neatsisako grynųjų pinigų
Pasak V.Siniaus, el. bankininkystė tapo vyraujančiu kasdienių finansų tvarkymo kanalu, tačiau banko padalinių svarba ir toliau išliks reikšminga. Grynųjų pinigų operacijų skaičius fizinėse aptarnavimo vietose ilgainiui mažės, tačiau dar nemaža dalis gyventojų nėra pasirengę naudotis el. kanalais ir pirmenybę teikia gryniesiems pinigams.
Vis dėlto jau dabar ryškėja tendencija, kad banko skyrius tampa finansinių konsultacijų centru – ne vien privatiems klientams, tačiau ir finansavimo sprendimų ieškančioms verslo – ypač smulkiojo ir vidutinio – įmonėms.
Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė (44 proc.) apklaustų gyventojų tiesiogiai paveikė bankų skyrių mažėjimo problema ir jie pakeitė savo elgseną. 25 proc. iš jų buvo priversti vykti į toliau esantį banko skyrių, o 17 proc. pradėjo naudotis el. bankininkyste.
Skundžiasi paslaugų prieinamumu
Paprašyti pareikšti savo nuomonę apie bankų padalinių skaičiaus mažėjimo pasekmes, daugiausiai gyventojų išskyrė sumažėjusį finansinių paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus ir informacinių technologijų įgūdžių neturintiems žmonėms. „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas pastebėjo, kad tai – tam tikras socialinės atskirties didinimas kai kurioms žmonių grupėms.
Be to, didelė respondentų dalis pažymėjo žmogiško kontakto su banko konsultantu svarbą – finansinės paslaugos dažnai būna sudėtingos ir gyventojams svarbu pasitarti su bankininku gyvai bei gauti vertingą konsultaciją.
Trečias pagal svarbą paminėtas argumentas buvo bankinių paslaugų prieinamumas regionų gyventojams. Bankų padalinių skaičius mažesnėse savivaldybėse sumažėjo – kai kuriuose rajonuose veikia 1-2 banko padaliniai, o kai kuriuose neliko visai, tad vietos gyventojams finansinių reikalų tvarkymui tenka vykti į kitą miestą.
Sprendimo būdai
„Norint turėti ne tik tvirtus stambius miestus Lietuvoje, bet ir regionuose patrauklią ekonomiką, vienas iš tokių elementų, kaip bankų paslaugų prieinamumas, didina patrauklumą tam tikriems miestams, tiek siekiant pritraukti verslo įmones, tiek pakviesti žmones tose vietose gyventi.
Visa nauja politika, vykstanti su naujų mokesčių pasiūlymais, kelia klausimą – kokią ji kuria naudą Lietuvos regionams, jei prieinamumas dėl šių priežasčių gali ne didėti, bet netgi mažėti?“ – kalbėjo V.Sinius.
Respondentai taip pat įvardijo ir sprendimo būdus, padedančius išspręsti šią problemą. Tyrimo duomenimis, pastebima labai didelė dispersija. 28 proc. apklaustųjų įsitikinę – visuomenę reikia skatinti ir mokyti naudotis el. paslaugomis, 26 proc. – valstybei įpareigoti bankus neuždaryti skyrių.
25 proc. – skatinti institucijas (pvz. kredito unijas, paštą) teikti finansines paslaugas. 22 proc. respondentų įsitikinę, kad derėtų įkurti valstybinį banką su plačiu skyrių tinklu ir tik 8 proc. atsakė, kad šio klausimo spręsti nereikėtų.
„Nėra vieno recepto, kuris tiktų visiems. Be abejo, egzistuoja skaitmeninio raštingumo didinimas, tačiau ne mažiau populiarios ir tokios valstybės drastiško įsikišimo priemonės – įpareigoti bankus neuždaryti skyrių arba įkurti valstybinį banką, skatinti kitas institucijas teikti finansines paslaugas.
Pavyzdžiui, situacija su Lietuvos paštu, kada irgi matome tam tikrą neapsisprendimą iš valstybės. Jeigu plačiau žiūrint, kokia vis tik tų valstybinių įmonių paskirtis Lietuvoje? Tai lieka tik kiekvieno ministro supratimo reikalu, kaip jis norėtų matyti vieną ir kitą įmonę“, – teigė I.Zokas.
„Spinter tyrimai“ visuomenės tyrimą atliko šių metų rugsėjo mėnesį. Tyrimo metu apklausta daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
