„Kol kas ne visi ugniagesiai praėjo patikrinimą. Bet trys ketvirtadaliai praėjo, iš jų galima konstatuoti taip – dėl sunkiųjų metalų ar dioksinų ūmių apsinuodijimų nė vienam nenustatyta, tačiau iš dešimties septyniems randame tam tikrų sveikatos sutrikimų. Iš jų kas penktam nustatyti kvėpavimo sutrikimai“, – aiškino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro vadovas Marius Buitkus
Tačiau tarp ugniagesių nustatyta ir rizikos grupė, kurių kraujyje rasta pakitimų. Jie bus papildomai tiriami dėl sunkiųjų metalų.
„Mes atrinkome dar 30 žmonių, pas kuriuos randame tam tikrų kraujo pakitimų, vieni rodo į kepenų būklės nežymų pakenkimą, nes kažkokių ūmių indikacijų stacionariniam gydymui nėra, tai tyrimai stebėjimui“, – kalbėjo M.Buitkus.
Paklaustas, ar dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų poveikio ugniagesiams gali grėsti vėžiniai susirgimai, M.Buitkus neslėpė, kad toks atvejis yra galimas.
„Mes gyvename tokiame pasaulyje, kur tikrai gali būti iš vėžių susirgimų, ir dėl ko jie atsiranda, nėra labai aišku. (...) Taip, tie sunkieji metalai turi įtakos imuniteto susilpnėjimui, gali nusėsti vidaus organuose, kauluose, gali būti ateityje ir apsigimimų – visko gali būti“, – teigė jis.
Ypač pavojingos medžiagos
KTU aplinkosaugos technologijos katedros vedėjos Violetos Kaunelienės teigimu, sunkieji metalai ir dioksinai pasižymi kancerogeniniu, mutageniniu ir reprotoksiniu poveikiu. Tokių medžiagų poveikis pasireiškia ne iškart, po kelerių, keliolikos ar keliasdešimt metų.
„Sunkieji metalai pasižymi kancerogeniniu – vėžį sukeliančiu poveikiu, taip pat priskiriami endokrininę sistemą ardančių medžiagų kategorijai. Poveikis endokrininei sistemai gali pasireikšti mutageniniu poveikiu, tai yra lemti apsigimimus, nevaisingumą, kitas lytinės sistemos ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus, skydliaukės disfunkciją ir kitas per endokrininę sistemą sukeliamas ligas“, – vardino V.Kaunelienė.
Jos teigimu, dioksinai yra viena pavojingiausių medžiagų žmonių sveikatai.
„Deja, žmonijai jau teko įsitikinti, koks gali būti dioksinų poveikis. Vietnamo kare amerikiečiai naudojo herbicidą, kad augalija džiunglėse numestų lapus ir tuo būdu kariai būtų lengviau pastebimi. Herbicido skilimo produktas – dioksinai. Po karo Vietname pasireiškė masiniai apsigimimai, kurie pasitaiko dar ir dabar“, – teigė mokslininkė.
Ūmaus apsinuodijimo nebuvo
Vis dėlto visuomenės sveikatos saugos specialistės Astos Razmienės teigimu, gaisro Alytuje metu dirbusiems ugniagesiams gelbėtojams cheminių medžiagų poveikis turėjo būti minimalus, be to, ūmaus apsinuodijimo simptomų nebuvo.
„Ugniagesiai dirba su apsaugos priemonėmis, kur jokios cheminės medžiagos negali patekti į jų kvėpavimo takus, per odą ar akis. Jiems tas poveikis turėtų būti minimalus, nebent buvo kažkokie darbo režimo pažeidimai.
Tokiu atveju sveikatos patikra turėtų parodyti, ar jie nukentėjo. Bet kalbant bendrais bruožais, tai padangų degimo metu išsiskiria didžiulis kiekis cinko, bet jis nėra labai pavojingas. Yra net vadinama „Ugniagesių cinko karštinė“, tai jos nebuvo. Mes žinome, kokie sveikatos pakitimai buvo gaisro gesinimo metu. Pavieniai ugniagesiai kreipėsi dėl nuovargio, dėl karščio poveikio, o ne dėl cheminių medžiagų. Tai galiu sakyti, kad šitos ūmios ugniagesių karštinės nebuvo, tai reiškia, kad jie pakankamai saugojosi“, – kalbėjo A.Razmienė.
Jos teigimu, pagal pirmuosius požymius ūmaus apsinuodijimo simptomų nėra.
„Jeigu didelės koncentracija, tai dioksinai duoda labai ūmius reiškinius. Tai yra galvos skausmas, pykinimas ir odos pažeidimai – chloraknė veido odoje, ant kaklo, pečių srityje atsiranda randelis prie randelio. Panašiai kaip buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka atrodė, kai buvo apnuodytas dioksinais – jie jo veidą labai pažeidė. Tai tokių reiškinių nebuvo, tai reiškia, kad greičiausiai kvėpavimo takai buvo pakankamai gerai apsaugoti. Bet be abejo, juk ten buvo ir lauke, ir valgė, ir vaikščiojo, tai kiek pateko, tai bus galima ištirti“, – anksčiau laiko pasekmių komentuoti nenori specialistė.
Pasak A.Razmienės, didelės koncentracijos dioksinų poveikis jau būtų pasireiškęs, o maža koncentracija būdinga visiems žmonėms.
„Visi žmonės turi savo organizmuose šiek tiek šių medžiagų. Mes nesame izoliuoti nuo aplinkos, nes dioksinai yra degimo produktai, ir tie žmonės, kurie savo krosnis kūrena visokiomis neleistinomis medžiagomis, jie sėkmingai jais kvėpuoja ir dar kaimynams duoda pakvėpuoti“, – tikino specialistė.
Pasak jos, nors dioksinai yra pripažinti kancerogenais – svarbiausia atkreipti dėmesį į šių medžiagų koncentraciją.
