Pati „Platfromos“ idėja, pasak D.Čečkausko, gimė prieš trejetą metų, kai Vilniaus savivaldybė paskelbė Neries krantinių atgaivinimą.
„Buvo įdomi vieta – buvusi baidarių prieplauka. Jau tada pradėjome galvoti apie tai, kad reikėtų, jog Vilniuje atsirastų alternatyvus kultūros centras. Pradėjo kurtis vizija, tik tuo metu baidarių prieplaukoje sumanymo nepavyko įgyvendinti. Bet idėja nedingo – dėl galimų lokacijų visada kalbėtasi ir su savivaldybe. Prasidėjus pertvarkoms „Lietuvos geležinkeliuose“ pavyko vienam sezonui sukurti projektą“, – pasakojo verslininkas.
Tačiau neseniai pasirodė žinios, kad „Platforma“ bent kuriam laikui užsidaro. Anot D.Čečkausko, veiklą teko stabdyti, nes kultūros centro vieta kėlė daug nepatogumo aplinkiniams gyventojams.
„Lietuvos geležinkeliai“, su kuriais mes dirbame, galbūt matė per daug su šiuo projektu susijusių problemų ir nematė tos vertės, kurią matėme mes, – radijo laidoje kalbėjo verslininkas. – Vis dėlto pats projektas buvo labai sėkmingas, nes subūrėme stiprią žmonių bendruomenę, kuri palaikė projektą, nuolat čia lankėsi. Akivaizdu, kad tokios erdvės mieste reikėjo. Labai gerą vardą užsitikrinome tarp menininkų. Net Berlyne, Minske ir panašiai jie puikiai žino „Platformos“ pavadinimą“.
D.Čečkauskas atviras – jis nemano, kad konfliktą su gyventojais pavyko išspręsti, nors kas mėnesį su kaimynais stengtasi rengti susitikimus.
Pašnekovas svarstė, jog prikeliant „Platformos“ projektą efektyviausia būtų mums rasti vietą su patalpomis, kuriose būtų galima rengti triukšmingus renginius, o jei triukšmas kliudytų aplinkiniams gyventojams, būtų galima galvoti kad ir apie garso izoliaciją.
Rašė visame pasaulyje
Į „Platformą“ D.Čečkauskas atėjo iš spalvingos užkandinės „Keulė rūkė“ verslo. Užkandinės sieną puošęs piešinys, kuriame – Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo bučinys – sulaukė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio.
Pašnekovas sakė, kad verslui ši idėja daug naudos nedavė, tačiau galėjo pozityviai paveikti jo įvaizdį.
„Man, kaip žmogui, kuris moka padaryti dalykus, į kuriuos atkreipia dėmesį pasaulinė žiniasklaida, tai suteikia nemažai prestižo tarp institucijų, tarp verslo atstovų“, – kalbėjo D.Čečkauskas.
„Tuo metu, kai gimė „Keulė rūkė“, ji buvo aktuali keliais sluoksniais – tiek kulinarine prasme, tiek politiškai ir estetiškai. Bet sprogstantys projektai turi ploną sluoksnį, dėl to, matyt, ir įvyko nuosmukis. Galbūt ir pati prie šio projekto dirbusi komanda nebebuvo tiek motyvuota tęsti darbus – atrodė, kad daug kas, ką buvo norėta pasakyti, ir buvo pasakyta“, – svarstė D.Čečkauskas.
Jis pats su „Keulė rūkė“ nedirba jau dvejus metus. Pasak pašnekovo, taip nutiko, nes išsiskyrė jo ir partnerių vizijos, kaip turi būti vystomas projektas: D.Čečkausko manymu, užkandinė galėjo labiau vystytis į kultūrinę pusę, o ne į tinklo formatą.
„Aš mačiau „Keulė rūkė“ labiau vystantis į kultūrinę pusę, o ne į tinklo formatą. Iš pradžių plėtrą mačiau kaip iššūkį, bet kai pradėjome tą iš tiesų vykdyti, supratau, kad tai tikrai nėra tas dalykas, kurį norėčiau daryti gyvenime. Partneriai savo dalis pardavė, aš tame versle likau pasyviai“, – sakė verslininkas.
Anot jo, užkandinei sulaukus didelio dėmesio, gausiai atsirado kitų projektų, kurie bandė elgtis panašiai kaip ir „Keulė rūkė“. „Pasidarė taip, lyg konkuruotum su daug prieš tave nukreiptų iniciatyvų. Tai buvo didelis iššūkis netgi dėl tokių dalykų, kaip mėsa, kurią tu naudoji, ir kuri Lietuvoje užauginama ribotais kiekiais. Kai daugybė verslų pradeda pirkti tuos pačius šonkaulius, jų rinkoje pradeda fiziškai trūkti. Šonkaulių kaina pradėjo taip augti, kad pasidarė nebelogiška juos pardavinėti“, – prisiminė D.Čečkauskas.
Jo teigimu, „Platforma“ tam tikra prasme buvo pirmojo verslo tąsa: kai pradeda žiūrėti iš perspektyvos, matyti natūrali progresija augant idėjų dydžiui. „Pradėjau nuo mažiausią prestižą turinčio – maitinimo – verslo, o dabar tai juda link kultūros, kūrybinių industrijų inkubavimo, kas visuomenėje turi didesnį prestižą“, – aiškino verslininkas.
Jis kalba atvirai: po „Platformos“ veiklos sustabdymo teko išgyventi labai sunkų periodą, pradėti gerti antidepresantus. Sunku buvo ir nustojus dirbti su projektu „Keulė rūkė“. „Atrodė, kad tai – gyvenimo pabaiga. Rodėsi, esu vienos sėkmingos dainos autorius. Bet nuo to, kiek gili buvo ta duobė, tiek pavyko „atspyruokliuoti“ su „Platforma“, – neslėpė pašnekovas.
