Prieš kelis dešimtmečius statydami rūkyklas žvejai nepažeidė tuomečių įstatymų.
100 metrų sanitarinė zona buvo nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl sanitarinių apsaugos zonos ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“.
250 eurų baudą turintis sumokėti Juodkrantės žvejys neišmano, kaip dabar turėtų elgtis, kur iškelti rūkyklą, kad ji atitiktų reikalavimus. Juk už tvoros – kito savininko žemė.
Be to, žvejams nesuprantama, kaip galima taikyti įstatymus atgaline data – kažkada rengdami rūkyklas jie viską darė pagal to laiko nurodymus, yra gavę visus šiam verslui reikalingus dokumentus.
Kvapas nepatiko atvykėliams
Kodėl iki šiol niekam nekliuvęs verslas pritraukė tikrintojus?
Pasirodo, dėl rūkomų žuvų kvapo Visuomenės sveikatos centrui skundą parašė poilsiautojai.
Dūmų kvapas nepatiko ir neseniai Neringoje būstą nusipirkusiems naujakuriams.
„Kažkas atsikraustė į Neringą ir šitaip nusprendė pamokyti seniai čia gyvenančius kaimynus. Ponai, jei nepatinka rūkytos žuvies kvapas, kiemus knisantys šernai ar iš miškų atkeliaujantys vorai – gyvenkite didmiestyje. Aš rūkykloje užaugęs, ten pamokas ruošdavau.
Manau, rūkomos žuvies kvapas niekam nepakenkė, gal net priešingai: neringiškių gyvenimo trukmė ilgesnė negu Lietuvos žmonių amžiaus vidurkis – tai nenuginčijamas faktas“, – emocijas vakar liejo Neringos meras Darius Jasaitis.
Tačiau ir jam neramu dėl Neringos kurorto išskirtinumu laikomo kulinarinio paveldo – tradiciniam žuvies ruošimo ir rūkymo procesui iškilo reali grėsmė.
Nutarta nemokėti baudų
Aptarti grėsmingos situacijos vakar Neringos savivaldybės vadovai pakvietė žuvis gaudančius ir rūkančius žvejus.
Kol kas nuspręsta baudų nemokėti, o bandyti aiškintis situaciją su teisininkais, jei prireiks, kreiptis į teismus.
Susiklosčiusią situaciją D.Jasaitis jau aptarė su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, keliais Seimo nariais.
„Sumokėti baudą – reikštų nulenkti galvą ir pripažinti, kad esi kaltas. Mes manome, kad taip nėra. Tos rūkyklos stovėjo seniai, įstatymas priimtas daug vėliau, galų gale jokie teisės aktai nėra taikomi atbuline data.
Dar suprastume, jei Visuomenės sveikatos centras būtų atlikęs tyrimus, ištyręs žmones ir patvirtinęs, kad jų sveikatai daroma žala. Alytuje viską labai greitai ištyrė – ir karves, ir pieną.
Mes kartą kreipėmės dėl vieno dūmijančio kamino: sklido bjauri smarvė, kaimynai įtarė, kad ten deginamos padangos ar linoleumas. Tuomet institucijos buvo bejėgės.
Kartais atsikalbinėjama ir ilgai nieko nedaroma, o kartais pakanka pauostyti ir iškart – baudos“, – piktinosi D.Jasaitis.
Jis prisiminė ir daugybę metų vykusias diskusijas dėl paplūdimių gyvūnams.
Net keliems sveikatos apsaugos ministrams tai atrodė neįmanoma: užterš pajūrį, neliks rimties.
Pagaliau buvo pakeistos higienos normos – paplūdimiai gyvūnams veikia, visi patenkinti.
Grėsmė kultūriniam paveldui
Neringiškiai viliasi, kad pavyks rasti ir dūmų problemos sprendimo būdus, o šimtametes tradicijas turintis smulkusis verslas – Kuršių nerijos kulinarinis paveldas – neišnyks.
„Į vieną rūkyklą telpa 20–30 žuvų. Tai ne tik verslas, bet ir edukacija.
Žmonės stebi procesą, domisi, nusiperka šviežios žuvies sau ar lauktuvių, o grįžę į namus ir ką nors sužvejoję gal patys pabandys išrūkyti. Ir gražu, ir malonu, ir naudinga“, – kalbėjo D.Jasaitis.
