128 tūkstančius turinčio Opolės miesto kunigas jėzuitas Grzegorzas Krameris priminė, jog po Vėlinių kasmet iš Opolės kapinių yra išvežama du šimtai tonų šiukšlių, daugiausia – plastikinių žvakių įdėklai bei žibintai.
Kunigas sukritikavo tai, kad kasmet lenkai per Vėlines žvakėms išleidžia 600-700 mln. zlotų, o bendros išlaidos kapo papuošimams tą dieną viršija milijardą zlotų. Jėzuitas pasiūlė tuos pinigus skirti vargšams, o mirusiuosius pagerbti vien malda ir pasakojimais dievui apie išėjusiųjų gerus darbus.
Dalis internautų pritarė tokiam dvasininko siūlymui, tačiau dauguma jį pasmerkė, teigdami, kad žvakučių jūra kapinėse per Vėlines yra tapusi nacionaline šeimos tradicija, tautiniu pasididžiavimu. Opolės universiteto sociologijos profesorius Tadeuszas Detyna pareiškė, jog išlaidos Vėlinėms yra peržengusios sveiko proto ribas, nes ant kai kurių kapų galima pamatyti išstatytas ne po kelias, bet po keliasdešimt žvakių ir gėlių jūrą.
Pagal šias išlaidas esą galima spėti, kad lenkai yra labai turtinga tauta, mat Skandinavijos ir senosiose Vakarų Europos valstybėse tokio išlaidavimo per Vėlines nėra. Sociologas spėja, kad tam įtakos turi tautinis lenkų pomėgis pasidemonstruoti, ką esą liudija ir posakis – geriau prasiskolinti, nei kad apsigėdinti.
Vėlinių išvakarėse Laidojimo įmonių sąjunga (LIS) paviešino tyrimą, atskleidusį, kad apie trečdalis su laidojimo paslaugomis susiijusių įmonių dirba nelegaliai ir nemoka mokesčių. Tai dažniausiai būna nedidelės vienasmenės arba šeimyninės karstų ir paminklų gamybos, balzamavimo, duobkasių, kapų tvarkymo įmonės.
Bendros laidojimo paslaugų įmonių metinės pajamos siekia 3,4 mlrd. zlotų, tačiau dėl nelegaliai veikiančių firmų valstybė per metus praranda 950 mln. zlotų į biudžetą nesumokamų mokesčių. LĮS pirmininkas Robertas Czyzakas laiške vyriausybei pasiūlė tobulinti prieš šešiasdešimt metų priimtą Laidojimo įstatymą, ir labiau jį pritaikyti modernesniems laikams.
Siūloma laidojimo namus leisti steigti tik toms įmonėms, kurios turi bent dvi mirusiųjų pervežimui pritaikytas šarvojimo mašinas ir oficialiai įdarbinusios mažiausiai keturis asmenis. Siūloma sustiprinti paminklus darančių įmonių kontrolę ir labiau tikrinti ar karstai atitinka ekologinius reikalavimus.
Kiek ankstesnis LĮS tyrimas paliudijo, kad kai kuriuose iš kartono padarytuose kremavimo krosnims skirtuos karstuose yra net arseno, kuris yra labai pavojingas gyviems žmonėms.
