Startas buvo efektingas – šnypščiančiais fejerverkais prie Niujorko biržos „Virgin Galactic“ paminėjo prekybos akcijomis pradžią. Tai buvo pirmas kartas, kai čia leista šaudyti fejerverkus.
Pradžioje koncerno įkūrėjas britų milijardierius Richardas Bransonas paskambino auksiniu varpu. Šalia jo stovėjo „Virgin Galactic“ valdybos vadovas, buvęs NASA vadybininkas George’as Whitesidesas.
Tiesa, investuotojai kol kas ne itin skuba pirkti kompanijos akcijas. Jų kaina nuo prekybos pradžios iki penktadienio vakaro netgi atpigo.
Tačiau juk ir skrydžiai į kosmosą dar nepradėti. Tik kitais metais „Virgin Galactic“ ketina nuskraidinti pirmuosius 66 privačius klientus. Pirmasis keleivis – pats R.Bransonas.
Ne veltui G.Whitesidesas interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel.de“ neslėpė, kad kompanija kol kas neturi jokios apyvartos ir jokio pelno.
– Jūs su žmona laukiate jau nuo 2006-ųjų, kad savo medaus mėnesį kaip pirmoji pasaulio sutuoktinių pora praleistumėte kosmose.
Ar bilieto galiojimo laikas nesibaigė?
– Na, jegu po tiek metų dar galima kalbėti apie medaus mėnesį.
Anuomet „Virgin Galactic“ užsisakėme skrydį, nes aš noriu apsilankyti kosminėje erdvėje. Tai – mano gyvenimo svajonė, kaip ir daugelio mūsų klientų. Dabar ji pagaliau priartėjo.
– Kada tai bus?
– Priklausome pirmajai grupei. Laukiame Richardo, kuris kitų metų viduryje skris pirmas. Tai bus svarbus etapas bendrovei ir visai kosminei pramonei.
– Esate sukaupęs patirties NASA. Kokie privataus koncerno pranašumai, palyginti su valstybine kosminių skrydžių žinyba?
– Abu savaip puikūs. NASA – didelė vyriausybinė organizacija su metiniu 21 mlrd. dolerių (19,15 mlrd. eurų) biudžetu ir šimtais tūkstančių darbuotojų, jei skaičiuosime bendroves, su kuriomis sudarytos sutartys.
„Virgin Galactic“ – maža komanda, kuri nori pakeisti pasaulį. Esame smulkesni ir labiau susitelkę į tikslą.
– R.Bransono „Virgin Galactic“, Jeffo Bezoso „Blue Origin“, Elono Musko „Space X“ – toli gražu ne viena kompanija dabar užsiima kosminiais skrydžiais.
Ar stovime prie naujo amžiaus slenksčio?
– Dažnai kalbuosi su šioje srityje besidarbuojančiais jaunais žmonėmis, kuriems šis laikotarpis yra labiausiai jaudinantis nuo „Apollo“ programos.
Dabar turime daugiau galimybių. Anuomet buvo tik viena vienintelė valstybinė programa, šiuo metu jų esama keletas, taip pat ir privačių. Dėl to ši sritis tokia patraukli.
– Kelionė į kosmosą – brangus malonumas. Juk „Virgin Galactic“ skrydžio kaina – 250 tūkst. dolerių (228 tūkst. eurų).
– Veikiausiai kaina bus šiek tiek aukštesnė. Bet šis produktas parduodamas beveik savaime. Žmonės šimtmečius svajoja apie skrydžius į visatą. Tai bus tikrai išskirtinė patirtis. Ji prasideda nuo to, kad įteikiamas tikras astronauto ženklelis. Oficialiai tampama astronautu.
Po to trys dienos „Spaceport America“ – mūsų kosminės erdvės stotyje, įsikūrusioje Naujosios Meksikos valstijoje.
Ten laukia treniruotės ir susipažįstama su skrydžio komanda. Ketvirtą dieną – startas į kosminę erdvę.
Skrydžio dalyviai pažvelgs į žemai plytinčią Žemę.
Ankstesni astronautai ir kosmonautai papasakojo apie didžiulį asmenybės virsmo momentą, kaip iš esmės pasikeitė jų požiūris į planetą.
– „Virgin Galactic“ turėjo saugumo problemų, nors dabar po jų praėjo jau keleri metai. NASA projektus irgi lydėjo nelaimės.
Ar galima apskritai garantuoti, kad niekada nieko neatsitiks?
– Esame tikrai patenkinti kosminiu laivu, kurį sukūrėme. Jo bandomieji skrydžiai buvo atliekami dešimt metų.
Bandydami siekiame mokytis, o tos pamokos kartais būna tiesiog sunkios.
Aš skrisiu šiuo laivu, Richardas skris.
Mūsų investuotojas bendrovės „Social Capital Hedosophia“ vadovas Chamathas Palihapitiya irgi skris.
– Įmonė debiutavo biržoje, tačiau apie pelną kalbėti neįmanoma, nes vien per pirmąjį šių metų pusmetį nuostoliai siekia 90 milijonų dolerių (82 mln. eurų). Kas bus toliau?
– Išties nesame pelningi. Iki šiol neturėjome iš esmės jokios apyvartos. Pirmąsias pajamas gausime, kai pradėsime pilotuojamus skrydžius.
Kuo daugiau rasime skristi norinčių žmonių, tuo labiau bus galima mažinti skrydžių kainą ir privilioti naujų klientų.
Prisiminkite, kokie brangūs anksčiau buvo pirmieji transatlantiniai skrydžiai, kurių kaina siekė šimtą tūkstančių dolerių (dabar – 91 tūkst. eurų). Dabar bilietas atsieina tūkstantį ar 500 dolerių (912–456 eurus).
