Įmonės valdyba tokį sprendimą priėmė spalio 31 dieną. Galutinius sprendimus dėl konkretaus laivo pasirinkimo ir sąlygų ji turėtų patvirtinti iki 2022 metų pabaigos. Laivą „Klaipėdos nafta“ šiuo metu nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“, sutartis baigiasi 2024 metų pabaigoje.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad Lietuva tikriausiai išpirks laivą iš jo savininkės „Hoegh LNG“.
„Klaipėdos naftos“ valdyba bendrovei pavedė iki 2020 metų balandžio pabaigos su bankais susitarti dėl paskolos laivui įsigyti, o iki 2021 metų gegužės pabaigos – suderinti su EK dėl valstybės pagalbos. Anksčiau skelbta, kad tam reikės skolintis 121-160 mln. eurų.
Be to, valdyba nutarė iš Šiaurės investicijų banko (NIB) SGD terminalo išlaikymo kaštams sumažinti 26 metams skolintis iki 135,5 mln. eurų su valstybės garantija. Paskola būtų skirta laivo nuomos mokesčiui, paskirstant jį iki 2044 metų.
Anksčiau skelbta, kad, siekiant jau nuo šių metų vidurio sumažinti terminalo sąnaudas nuo 66 mln. iki 43 mln. eurų per metus, reikės skolintis iki 148 mln. eurų. NIB vasarą buvo patvirtinęs 145 mln. eurų paskolos sumą.
Taip pat nutarta dabar kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) dėl terminalo kaštų sumažinimo vartotojams po 27 mln. eurų kasmet jau nuo 2020 metų.
„Klaipėdos naftos“ Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis pabrėžia, kad vadinamoji saugumo dedamoji bus mažinama su sąlyga, kad bus pasirašytas susitarimas su NIB bei Seimas patvirtins valstybės garantiją paskolai.
„Klaipėdos naftos“ valdybos sprendimams dar turės pritarti bendrovės akcininkai.
„Klaipėdos nafta“ prieš savaitę skelbė, kad pirmąjį 2020 metų pusmetį bus pradėtos aiškintis laivo įsigijimo rinkoje galimybės bei rengti konkurso sąlygas.
Optimizuoti terminalo išlaikymą ir sumažinti dujų kainas vartotojams planuota nuo šių metų liepos, tačiau to nepavyko padaryti, pasipriešinus smulkiajai akcininkei „Achemos grupei“, kuri norėtų atskirtoje bendrovėje „SGD terminalas“ valdyti 10,4 proc. akcijų – tiek, kiek ji valdo dabar „Klaipėdos naftoje“.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau sakė tikintis, kad SGD terminalo išlaikymo kaštus pavyks sumažinti nuo kitų metų sausio.
Pernai gruodį priimtos įstatymų pataisos atvėrė kelią Lietuvai iki 2024 metų pabaigos įsigyti dabar nuomojamą terminalo laivą-saugyklą arba analogišką laivą.
„Klaipėdos nafta“ tuomet skelbė, kad Seimo sprendimas pradeda naują etapą šalies energetikos istorijoje ir atveria galimybių regioninei lyderystei.
Ž. Vaičiūnas pernai gruodį, po vizito JAV, BNS teigė, kad sprendimas dėl terminalo laivo išpirkimo iš esmės pakeistų Lietuvos kaip SGD pirkėjos statusą. Jis neatmetė galimybės, kad „Independence“ ilgainiui galėtų aktyviai dalyvauti pasiimant dujas iš JAV.
Šiemet spalį Ž. Vaičiūnas kalbėjo, kad Lietuva pasirengusi tartis dėl didesnio JAV SGD importo per Klaipėdos terminalą.
Vis dėlto dalis energetikos ekspertų anksčiau teigė, kad sprendimas išpirkti laivą yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje.
Tačiau SGD importas per Klaipėdos terminalą šiemet yra rekordinis, o jo naudotojų ratas plečiasi – juo naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Estijos bendrovės.
Tarptautinių konsultantų iš „Poyry Management Consulting“ 2018 metų pavasarį atliktoje studijoje nurodoma, kad Lietuvai atsisakius SGD terminalo, jos importuojamų „Gazprom“ dujų kaina galėtų išaugti 11–20 proc. – tai reikštų iki 160 mln. eurų permoką kasmet.
Ekspertų teigimu, dėl mažesnių dujų kainų SGD terminalas duoda Lietuvai 20–60 mln. eurų naudos per metus.
