Strateginis konkursas stringa teisme, o užsakovų gretose lekia galvos Staigmena. Vakar postą nusprendė palikti už dujotiekį tarp Lietuvos ir Lenkijos atsakingos „Amber Grid“ vadovas

Vieną stambiausių pastarųjų metų projektą įgyvendinanti valstybės kontroliuojama „Amber Grid“ tarptautinį dujotiekio tiesimo rangovo konkursą paskelbė dar 2018 metų birželį.

Šiais metais laimėtoja buvo paskelbta Baltarusijos kompanija „Beltrubprovodstroj“, tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nustatė, kad ji neatitinka keliamų kriterijų.

Todėl rugpjūtį pranešta, kad konkursą laimėjo mūsų šalies bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Nė vienai iš jų komisija neturėjo priekaištų dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams.

Tačiau milžiniška – beveik 80 mln. eurų vertės – sutartis vis dar nepasirašyta. Trukdo ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atskleisti šiurkštūs pirkimo procedūrų pažeidimai, bet ir abejonės, ar tikrai „Alvora“, kuri seniai darbuojasi Baltarusijoje ir turi ten įsteigusi įmonę, gali imtis tokių darbų.

„Beltrubprovodstroj“ buvo pašalinta dėl to, kad vienas svarbiausių jos užsakovų ir pajamų šaltinių yra Rusijos „Gazprom“.

Nutarta, kad toks rangovas neatitiktų nacionalinio saugumo kriterijų, nes atlikdamas darbus jis turėtų prieigą prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo ir dujotiekio informacinio valdymo sistemų.

Baltarusijos kompanija dėl tokio sprendimo protestavo ne tik žodžiais – rugsėjo pabaigoje ji paskelbė arbitraže sieksianti 10,2 mln. eurų žalos atlyginimo. O Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Minske kaimyninės šalies Užsienio reikalų ministerija pateikė protestą.

O tuo metu Valstybės saugumo departamentą pasiekė raštas, kuriame minimi ir naująja nugalėtoja paskelbtos „Alvoros“ projektai Baltarusijoje. Ši Lietuvos įmonė prieš 18 metų ten įsteigė antrinę bendrovę „Alvora-Bel“, kuri skelbiasi pastačiusi prekybos centrus, transporto terminalus ir kitus objektus.

Tačiau rašte minima ir apie kitus objektus – Bresto srities karinį komisariatą ar naftotiekį tarp Navapolacko ir Fanipalio, kuriuos statė „Alvora-Bel“.

Tiesa, „Alvoros“ vienas įkūrėjų ir savininkų Nikojalus Kolesnikas tokius pranešimus vadino nešvariu konkurentų žaidimu. Anot jo, Baltarusijoje bendrovė dirba tik su privačiais užsakovais.

Naftotiekis, anot N.Kolesniko, iš tiesų yra produktotiekis, tiestas anksčiau, o „Alvora-Bel“ ten neva buvusi tik subrangovė. Bet apie įmonės ir jos antrinės bendrovės veiklą Baltarusijoje informacijos nestinga – nuo viešųjų pirkimų duomenų iki pagyrimų vietos žiniasklaidoje.

GIPL statybos darbų konkurse už „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ liko konsorciumas, kurį sudaro Lenkijos kompanija „Rafako“ ir Lietuvos įmonė „MT Group“.

Lenkai dar rugpjūčio pradžioje laiške Vyriausybei pasėjo abejonių, ar negalėjo būti nuspręsta darbus patikėti iš anksto numatytam rangovui.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vadovas Alminas Mačiulis dar vykstant konkursui viešai aiškino, kad netrukus bus pateiktas „Amber Grid“ saugumo planas, todėl pačiai komisijai bus lengviau apsispręsti dėl laimėtojo, o sudaryti sandorį bus leista tik su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl rizikos suvaldymo.

„Rafako“ atstovams sukėlė įtarimų tai, kad šis saugumo planas pateiktas jau vykstant konkursui dėl dujotiekio statybos.

„Komisija galbūt įžvelgė su nacionaliniu saugumu susijusių rizikų dėl galimo rangovo ir pareikalavo parengti naują „Amber Grid“ saugumo planą. Jeigu tokia informacija pasitvirtintų, tai reikštų, jog ypač svarbų energetikos objektą leidžiama statyti grėsmę nacionaliniam saugumui galinčiam sukelti rangovui“, – rašte teigė „Rafako“.

Prieš porą savaičių ši tema, kaip ir Baltarusijos įmonių veikla Klaipėdos jūrų uoste, buvo nagrinėjama uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje – jo nariams aiškinosi A.Mačiulis.

„Peržiūrėti priimtų sprendimų mes negalime, nes atliekame tik parlamentinę kontrolę.

Vienais atvejais gauti atsakymai įtikino, kitais – ne. Tačiau iš esmės buvo paaiškinta, kad čia – ne mūsų reikalas“, – pasakojo komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, keista, kad itin svarbiuose tarptautiniuose konkursuose negalima išsiversti be įmonių, kurių veikla itin glaudžiai susijusi su Rytų valstybėmis.

„Kai daug metų dirbi Baltarusijoje ir gauni valstybinių užsakymų, ryšių su tenykštėmis valdžios struktūromis nepaneigsi. Juk ten be politinio palaiminimo nieko panašaus nevyksta“, – aiškino L.Kasčiūnas.

Advokatų profesinės bendrijos „Iustum“ teisininko Nedo Šilaikos nuomone, esminiu viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimu turėtų būti laikoma tai, kad Vyriausybės sudarytos komisijos sprendimų, kurie turi esminės įtakos konkurso rezultatams, motyvai ir argumentai yra nevieši.

„Šio konkurso atveju buvo informacijos, kad tiekėjai – tiek Kauno bendrovė KRS kartu su Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“, tiek „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“, kaip jungtinės veiklos partneriai, turėjo panašaus pobūdžio verslo ryšių ar užsakymų rinkose, kurios laikomos keliančiomis grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Tačiau vienu atveju toks tiekėjas buvo pašalintas iš konkurso, kitu atveju – ne. Nei tokiais sprendimu tiesiogiai suinteresuoti konkurso dalyviai, nei visuomenė nežino aiškių ir konkrečių tokių skirtingų sprendimų motyvų.

Viena vertus, tai visiškai neatitinka sprendimų, priimamų viešajame pirkime, skaidrumo reikalavimų. Antra, tai daro žalą teisinio tikrumo ir stabilumo principams – rinkos dalyviai neturi informacijos, kokio pobūdžio ar apimties ryšiai su Rytų rinkomis laikomi grėsme nacionaliniam saugumui, o kokie ne“, – aiškino teisininkas.

Tačiau dujotiekio tiesimo darbai negali būti pradėti ne tik dėl ryšių su Baltarusija, bet ir dėl klaidų, kurių tyčia ar netyčia privėlė perkančioji organizacija „Amber Grid“.

Pagal šios įmonės nustatytą ekonominio naudingumo kriterijų, pirmosios ir antrosios vietos laimėtojus skyrė vos 2,2 balo: „Alvora“ su partneriu surinko 91,02, „Rafako“ su „MT Group“ – 88,82 balo.

Tačiau tuomet teko įsikišti Viešųjų pirkimų tarnybai. Anot jos išvados, „Alvora“ kaip subrangovę pirminėje paraiškoje buvo nurodžiusi Lenkijos įmonė „ILF Consulting Engineers Polska“, tačiau galutiniame pasiūlyme jos nebeliko. VPT nuomone, tokiu atveju trys ekonominio naudingumo balai suteikti nepagrįstai.

Negana to, paaiškėjo, kad „Alvora“ neturėjo pakankamai patyrusio statybos vadovo, tačiau vis tiek už tai gavo du balus. Tiesa, VPT nusprendė, kad dėl šio atvejo turėtų pasisakyti teismas.

Kitaip tariant, tarnyba pareiškė nuomonę apie pažeidimus, dėl kurių nesibylinėjama. Taip pat ji leido pasirašyti sutartį su laimėtojais, tačiau kol kas tai nėra padaryta.

Anot teisininko N.Šilaikos, sprendimą, ar perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį, turi priimti teismas.

Pastarasis nesutiko „MT Group“ prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti padėti parašus. Tiesa, šis sprendimas jau apskųstas aukštesnei instancijai, todėl bylinėjimasis gali dar užtrukti.

Be jau minėtų įmonių, milžiniškos vertės konkurse dalyvavo ir dar kelios kompanijos – mūsų šalies „HSC Baltic“, Graikijos „J &P-Avax“, Ispanijos „Elecnor“.

Pastaroji bendrovė priekaištavo rengėjams, kad buvo pašalinta dėl visiškai formalių priežasčių. Tačiau ji sulaukė subtilaus grasinimo nekelti skandalo.

„Informuojame, kad teisminės bylos atveju mes būsime pasirengę naudoti visus įmanomus teisinius būdus, kurie užtikrintų projekto įgyvendinimą.

Jeigu bus prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, mes reikalausime iš tiekėjų garantijų, kad būtų užtikrintas perkančio subjekto nuostolių atlyginimas“, – tokį raštą ispanams išsiuntė „Amber Grid“.

„Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi tyrimą, spalio 11-ąją atšaukė įpareigojimą stabdyti sutarties sudarymą.

Kartu tarnyba nurodė pašalinti galimus pirkimo trūkumus. Šiuo metu pirkimo procesas tebesitęsia ir mes ieškome būdų, kaip ištaisyti nurodytus trūkumus.

Atlikę šį veiksmą spręsime dėl sutarties pasirašymo. Siekiame šį strateginės svarbos projektą įgyvendinti sklandžiai, kokybiškai ir laiku, iki 2021 metų pabaigos“, – aiškino „Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė.

Tačiau teisininkas N.Šilaika įspėjo, kad lieka rizika, jog bylą išnagrinėjus iš esmės viešojo pirkimo procedūros, o kartu ir sudaryta sutartis, gali būti pripažinta neteisėtomis.

„Tai sudarytų priežastis nubraukti ES lėšas šiam projektui. Į tai atkreipė dėmesį ir VPT – ji pareiškė, kad ginčą sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į tai, kad gali būti prarastas ES finansavimas (iki 14,2 milijono eurų)“, – aiškino N.Šilaika.

„Lietuvos ryto“ šaltinių paskaičiavimais, nuo 2014 iki 2017 metų „Alvora“ yra laimėjusi daugiau nei pusę „Amber Grid“ pirkimų – 61,257 mln. eurų iš 94,1 mln. eurų.

Vasaros pabaigoje sėkmingai dirbančios bendrovės vairą perėmė Tomas Šidlauskas, kuris anksčiau yra dirbęs „Lietuvos dujų“ bendrovėje (dabartinėje „Amber Grid“).

Dar anksčiau „Alvoros“ plėtra patikėta rūpintis Tomui Karpavičiui – buvusiam Susisiekimo ministerijos kancleriui, kuriam tuo metu iš esmės buvo pavaldus dabartinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas A.Mačiulis, vadovavęs „Transporto investicijų direkcijai“.

Dar šį mėnesį turėjo vykti oficiali GIPL dujotiekio statybos darbų pradžios ceremonija, tačiau ją teks nukelti neaišku iki kada.

Tuo metu bendrovės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys (nuotr.) vakar nusprendė atsistatydinti dėl, anot įmonės pranešimo, asmeninių priežasčių. S.Bilys bendrovei vadovavo nuo jos įkūrimo 2013 metais, o anksčiau dirbo tuomečių „Lietuvos dujų“ Strateginio vystymo skyriuje.

Laikinuoju „Amber Grid“ generaliniu direktoriumi paskirtas įmonės valdybos pirmininkas Nemunas Biknius.

GIPL dujotiekis turėtų sujungti Lietuvą ir Lenkiją, o kartu Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų perdavimo linijas su visos ES sistemomis. Todėl Europos Komisija GIPL yra pripažinusi bendrojo ES intereso projektu.

Dujotiekio projektą įgyvendina „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo operatorius „Gaz-System“. Jo vertė – 500 mln. eurų, o Lietuvos teritorijoje darbų turėtų būti atlikta už 136 mln. eurų.

Vasaros pabaigoje buvo pasirašyta 26,4 mln. eurų vertės sutartis dėl statybai reikalingų vamzdžių įsigijimo – juos tieks konkursą laimėjusi Lenkijos bendrovė „Izostal“.