Naujienų portalui lrytas. lt vyras pasakojo graudžią istoriją.
Jonas turi tik 25 proc. darbingumo lygį, dirba puse etato ir gauna 239 eurų atlyginimą. Jis turi šeimą ir du paauglius vaikus, taip pat neįgalią žmoną, kuri nedirba.
Abu asmenys gauna neįgalumo pensiją, tačiau minėjo, kad pragyventi jiems labai sunku, nes vien tik už būstą ir komunalinius mokesčius tenka sumokėti visą vyro atlyginimą, o ką jau kalbėti apie kitas išlaidas.
Skambinantys darbdaviai, siūlydami darbo vietą, prašo išeiti iš pirmojo darbo, tačiau jokių garantijų įsitvirtinti naujame darbe neužtikrina ir skaitytojas nežino, ar jis tiks darbdaviui ir patenkins visus keliamus lūkesčius ir reikalavimus.
„Vienoje firmoje dirbu jau septynerius metus. Darbuojuosi prie kompiuterio, dirbu administracinį darbą. Atlyginimas nedidelis, bet prisidedu prie neįgalumo pensijos, kurios dydis – 345 eurai. Ieškau papildomo darbo pagal sveikatą. Darbo biržoje esu užsiregistravęs jau 3-etą mėnesių, daug kur išsiuntinėjau savo gyvenimo aprašymą.
Fizinio darbo dirbti negaliu. Tikėjausi, kad rasiu ką nors panašaus, leidžiančio dirbti iš namų. Tačiau manęs niekas nenori įdarbinti, nes turintiems pirmos grupės neįgalumą valstybė apmoka 75 proc. algos neterminuotam laikotarpiui, tačiau tik pirmąją darbo vietą“, – pasakojo Jonas.
Keturiasdešimt trejų metų vyras teigė, kad skambinantys darbdaviai pirmiausia teiraujasi, ar jis gali vaikščioti, ar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Jis teigė, kad vaikščioti jam nėra problema – įsidarbinti trukdo nevalingi galvos judesiai, o pasakius, kad jau turi darbą ir ieško antrojo – darbdavys iš karto atsisako įdarbinti.
„Turiu vienuolikos metų sūnų, beveik šešiolikos metų dukrą ir nedirbančią neįgalią žmoną. Gyvename trijų kambarių socialiai remtiname bute, už kurį kas mėnesį moku 54 eurus. Už komunalinius tenka sumokėti apie 200 eurų. Už mobiliuosius ir televiziją moka žmona, mes taip pasiskirstę. Žmonos neįgalumo pensija – 256 eurai, taip pat ji gauna 175 eurus iš valstybės už mirusį tėtį.
Mums ypač sunku mėnesio gale ir mėnesio pradžioje, viską atiduodame mokesčiams. Juos sumokėjus, man asmeniškai mėnesiui lieka 300 eurų, žmonai 50 eurų. Dabar sūnui pirkome naujus akinius už 80 eurų. Vos suduriame galą su galu. Kai labai sunku, žmona paprašo motinos pagalbos, ji duoda 30-50 eurų, bet taip kiekvieną mėnesį nebūna“, – pasakojo neįgalus vyriškis.
Reikalauja pokyčių valstybėje
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Jelenos Ivančenko įsitikinimu, pagrindiniai pokyčiai, kurie turi įvykti Lietuvoje, susiję būtent su mentalitetu. Jos nuomone, griaunami stereotipai natūraliai pakeistų žmonių ir, svarbiausia, darbdavių požiūrį į neįgalųjį asmenį.
„Turi būti organizuojama daugiau viešinimo kampanijų su geraisiais pavyzdžiais – sėkmės istorijomis. Darbdaviai turi matyti tokius žmones ir visuomenėje, tada matys juose ir darbuotojus“, – atkreipė dėmesį neįgaliųjų draugijos pirmininkė.
Jos nuomone, dar vienas svarbus veiksnys, padėsiantis neįgaliesiems lengviau integruotis darbo rinkoje – kvotų sistemos įvedimas viešajame ir privačiame sektoriuose.
„Neįgalieji susiduria su didesne skurdo rizika nei kiti šalies gyventojai. Dalis paramos neįgaliesiems pagrįsta nuolaidomis ir kuponais, tačiau tuo didinamas neįgaliųjų stigmatizavimas ir stereotipų taikymas jiems, kaip grupei, kuriai trūksta savarankiškumo ir kuri yra priklausoma nuo socialinės paramos“, – teigė J.Ivančenko.
Dėl to, jos teigimu, reikia skatinti asmeniui reikiamų įsidarbinimo paslaugų teikimą. Šios paslaugos šiandien užtikrinamos, tačiau dažniausiai jos pririšamos prie įmonių ir darbdavių, o ne konkrečių neįgaliųjų asmenų.
„Šiuo metu šalyje pasirinktą pagalbos neįgaliesiems įsidarbinimo modelį, per socialines įmones, būtina keisti ir žiūrėti į platesnes perspektyvas. Tai, kas buvo aktualu mūsų šalyje prieš 10 metų, šiandien neatitinka negalią turinčių žmonių poreikių ir siekių“, – kalbėjo neįgaliųjų atstovė.
Vis dar gaji diskriminacija
2017 m. Lietuvos neįgaliųjų draugija atliko tyrimą dėl neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Tyrime didelis dėmesys buvo atkreiptas į JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 27 str. (darbas ir užimtumas) įgyvendinimą.
„Nustatėme, kas turi didžiausią įtaką ir motyvaciją neįgaliajam dalyvauti darbo rinkoje. Dažniausiai buvo paminimas tinkamas darbdavių požiūris į neįgalius darbuotojus – 58,2 proc. ir darbas kaip pragyvenimo šaltinis – 44,8 proc. Mažiausiai paminėtas veiksnys – įgytas aukštasis išsilavinimas – 23,6 proc.“, – teigė J.Ivančenko.
Įsitraukti į darbo rinką neįgaliesiems trukdo visuomenėje plačiai paplitęs diskriminuojantis neįgaliojo asmens vertinimas, kaip turinčio mažesnes kompetencijas ir gebėjimus. Fizinę negalią turintiems asmenims įsidarbinimo galimybės didesnės, darbdaviai į juos žiūri teigiamai, kartais ši negalia net nepastebima.
„Priešinga situacija su žmonėmis, turinčiais proto ir psichikos negalią. Visuomenėje apie juos vyrauja daug stereotipinių nuostatų, kad jie netinkami darbui, visiškai nesavarankiški arba pavojingi. Darbdavys nėra linkęs tokius asmenis įdarbinti ir net nežiūri į juos kaip į potencialius darbuotojus“, – nuogąstavo neįgaliųjų draugijos pirmininkė.
Specializuotos paslaugos neįgaliesiems
Užimtumo tarnyboje (UŽT) nuo 2018 m. spalio 1 d. darbo ieškančius neįgaliuosius aptarnauja 47 atvejo vadybininkai. Stebima, kad negalią turintys žmonės susiduria su didesne diskriminacija darbo rinkoje ir socialine atskirtimi, turi daugiau socialinių ir psichologinių problemų, todėl jiems reikalinga kitokia pagalba.
„Vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi, bendradarbiaudami su nevyriausybinėmis organizacijomis, neįgaliesiems pradėtos teikti specializuotos sudėtinės paslaugos. 2018 m. tarpininkauta įdarbinant aštuonis neįgaliuosius, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis, šiais metais per 9 mėn. – penkis“, – teigė UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
M.Jankauskienės teigimu, įsidarbinti neįgaliajam asmeniui kur kas paprasčiau, jei jo profesija paklausi tame regione, kuriame jis ieško darbo. Ji taip pat pastebėjo, kad darbdaviai atsigręžia į neįgaliuosius ir vyresnius asmenis tada, kai darbo rinkoje pastebimas darbuotojų stygius.
UŽT atstovė taip pat teigė, kad šalyje turime nemažai socialiai atsakingų įmonių, įdarbinančių negalią turinčius asmenis, ypač jeigu jų kvalifikacija atitinka darbdavio reikalavimus. UŽT duomenimis, 2018 m. net 800 įmonių, negaudami valstybės paramos, įdarbino negalią turinčius asmenis.
„Viena iš jų – „Rimi Lietuva“, pernai įdarbinusi 40 Užimtumo tarnybos klientų – 25 vyresnio amžiaus ir 15 turinčių negalią asmenų, „Terminal LT“ į darbą priėmė 23 Užimtumo tarnybos klientus – 15 vyresnio amžiaus asmenų ir 8 turinčius negalią. Įmonė „Ainava“ įdarbino 52 darbo ieškančius asmenis, iš jų – 16 vyresnio amžiaus ir 5 turinčius negalią asmenis“, – gerąja praktika dalijosi M.Jankauskienė.
Neįgaliųjų darbo rinkoje daugėja
UŽT duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. atviroje darbo rinkoje dirbo 47 206 neįgalieji, palyginti su 2018 m. sausio 1 d., atviroje darbo rinkoje dirbančiųjų neįgaliųjų skaičius padidėjo 3 014 asmeniu. Daugiausia – 27 371 dirbančių asmenų, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis.
Užimtumo tarnyboje 2018 metais buvo registruoti 253 697 darbo neturintys asmenys, iš jų – 13 149 neįgalieji. Jie sudarė 5,2 proc. visų darbo ieškančių asmenų.
„Pernai tarpininkauta įsidarbinant 5 633 neįgaliesiems, iš jų – atviroje darbo rinkoje pradėjo dirbti 5 211, socialinėse įmonėse – 423 asmenys. Dar 3 295 neįgaliesiems buvo suteiktas užimtumo rėmimas, iš jų daugiausiai buvo įdarbinta subsidijuojant –1 639.
Naujas kvalifikacijas arba kompetencijas įgijo 791, baigę apskaitininko, floristo – gėlių pardavėjo, įmonės darbo organizavimo, krautuvų vairuotojo, elektroninio verslo, socialinio darbuotojo padėjėjo, slaugytojo padėjėjo, kasininko pardavėjo, virėjo profesinio mokymo programas. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 1 142 asmenys“, – teigė M.Jankauskienė.
UŽT duomenimis, pernai fiksuotas didesnis neįgaliųjų įsidarbinimo efektyvumas – 56,1 proc. neįgaliųjų įdarbinti nuolatinai. 2018 m. įsteigta 81 nauja darbo vieta asmenims su negalia.
Savivaldybių organizuojamose užimtumo didinimo programose 2018 m. dalyvavo 258 neįgalieji, per šių metų devynis mėnesius – 221.
„Profesinės reabilitacijos programoje 2018 m. dalyvaujantiems 916 asmenų su negalia padėta atkurti darbingumą ir padidintos jų įsidarbinimo galimybės. Šių metų sausio – rugsėjo mėn. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 199 asmenys su negalia – jie pasirinko 115 skirtingų profesinio mokymo programų.
Paklausiausios – apskaitininko, dailiųjų rankdarbių gamintojo, kasininko pardavėjo, floristo – gėlių pardavėjo, internetinio svetainės administratoriaus, juvelyrinių dirbinių gamintojo, meno dirbinių iš odos gamintojo, pardavėjo mokymo programa, valytojo mokymo programos“, – teigė M.Jankauskienė.
Šių metų spalio 1 d. UŽT klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 9,6 tūkst. neįgalių asmenų. Sausio – rugsėjo mėn. tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 4,6 tūkst. neįgalumą turinčių asmenų. Beveik 1 tūkst. per šį laikotarpį pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia – 500 suteikta subsidija įdarbinimui, 200 – pradėjo mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų ar kompetencijų.
