Po replikų lietaus Seimas 2020-ųjų valstybės biudžeto projektui uždegė žalią šviesą

2020 metų valstybės biudžeto projektas bus pradėtas svarstyti lapkričio 21 dieną.  

Po pirmo svarstymo Seimas tradiciškai biudžeto projektą grąžina Vyriausybei tobulinti.

Antras svarstymas numatytas gruodžio 5-ąją. Balsuoti dėl jo Seimas turėtų gruodžio 10 dieną. 

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Su Valstybės biudžetu galite susipažinti čia.

Ateinančių metų biudžetas tikrai yra ir realistinis, ir subalansuotas, ir skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Didžioji papildomų lėšų dalis yra skirta mažinti skurdą“, – antradienio Seimo posėdyje pristatydamas kitų metų biudžeto projektą sakė finansų ministras V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad negalima ignoruoti pasaulyje augančios įtampos ir tai, kad tarptautinės institucijos nuolat prastina ekonomikos augimo prognozes, kurioms įtaką daro JAV ir Kinijos prekybos nesutarimai bei neaiški Brexit baigtis. 

„Tai papildomas rizikas prideda. (...) Kai toks neapibrėžtumas pasaulyje, poveikis bus nebeajotinai. Bet mes remiamės realistiniu scenarijumi“, – teigė ministras.

Pajamos turėtų augti 2020 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus kiek mažesnis nei numatyta šiemet.

Pagal Finansų ministerijos parengtą 2020 metų valstybės biudžeto projektąjį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 9 proc. (955,686 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 8 proc. (940,388 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų. 

Pasak V. Šapokos, didžioji dalis papildomų išlaidų kitąmet bus skirta socialinės apsaugos sričiai – jai papildomai skirta 761 mln. eurų, o bendros šio sektoriaus išlaidos sieks 6,19 mlrd. eurų.

Atsakydamas į Seimo nario Mykolo Majausko klausimą dėl aukšto skurdo lygio,  kurio nesumažins 30-čia eurų padidintos pensijos, finansų ministras patikino, kad absoliutus skurdo lygis Lietuvoje mažėja. Jo mažinimui skiriama daugiau nei pusė visų biudžeto pajamų padidėjimo.

Jis sako, kad stebint visą visumą, reikia poreikius derinti su galimybėmis.

„Jeigu mes stengsimės įgyvendinti visus lūkesčius, bus neįmanoma suformuoti tinkamo biudžeto. Reikia ieškoti balanso“, – į Seimo narių replikas dėl to, kad neatsižvelgta į Švietimo ministerijos pageidavimus, sakė ministras. 

Jis sako, kad gali būti optimistinis ir pesimistinis scenarijai, bet Finansų ministerija pasisako už realistinį. „Mes esame pasiruošę bet kokiems sukrėtimams“, – tikino ministras.

Konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad kitų metų biudžetas ir neskatina dirbti, ir labiausiai nuskriaus viduriniąją klasę, nes augs akcizinių prekių kainos, įvedami nekilnojamojo turto ir transporto priemonių mokesčiai, lėtinamas nepamokestinamųjų pajamų didinimas. 

„Valstybės įstaigų ir institucijų darbo užmokesčių fondo augimas numatytas 5,9 proc., nors visai darbo rinkai prognozė yra 7,4 proc. Bazinio dydžio augimas numatytas 1,7 proc., kai vien tik infliacijos planuojama augimas 2,1 proc. 50 proc. auga nedarbui skiriami pinigai,  auga pašalpos ir išmokos“, – kalbėjo G. Skaistė.  

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė pasigedus, kas prisiims atsakomybę už biudžeto fiasko, V. Šapoka tvirtino, kad ta atsakomybė guls ir ant prezidento, ir Seimo, ir Vyriausybė

Simonas Gentvilas klausė apie mokesčių lietų, kurie yra sugalvoti. Jo teigimu, naujų mokesčių nereikėtų įvedinėti, nes klesti katastrofiškas šešėlis, kurį reikiamažinti.

„Ar mes apseitume be naujų mokesčių ir inicaityvų, jei Finansų ministerijos kontroliuojama Mokesčių inspekcija geriau surinti PVM“, – klausė Seimo narys.

Ministras replikavo, kad šešėlis nėra ir išjungiamas kaip elektros lemputė.

Socialinės apsaugos srityje kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas. Taip pat numatoma pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį.

Kitąmet turėtų didėti akcizai stipriam alkoholiui, tabakui ir degalams, nebelikti akcizų lengvatos šildymui skirtiems gazoliams. Siūloma plėsti gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimą, siaurinti lengvatą žemės ūkio paskirties žemei, įvesti taršių automobilių mokestį.

Seime taip pat registruoti siūlymai dėl kredito įstaigų turto ir prekybos tinklų apmokestinimo, lėtesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimo.

Pensijoms (374 eurus pasieks vidutinė senatvės pensija) ir vaiko pinigams didinti iki 60 eurų (ir iki 100 eurų neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams) numatoma skirti atitinkamai 327 mln. ir 149 mln. eurų. Minimali mėnesio alga ant popieriaus kitąmet didės 52 eurais iki 607 eurų, į rankas – 41 euru iki 437 eurų.

Finansų ministro V.Šapokos teigimu, siūlymų tikslas – didinant akcizų tarifus plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie sveikatinimo tikslų įgyvendinimo.

„Nuo ateinančių metų kovo 1 dienos siūloma didinti akcizus kaitinamojo tabako produktams nuo 68,6 iki 113,2 euro už kilogramą produkto. (...)

Prognozuojamos biudžeto pajamų padidėjimas apie 6 mln. eurų per metus, o 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 33 centais“, – Seimo posėdyje sakė V. Šapoka. 

Siūloma padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui (10,5 proc.), benzinui (7,3 proc.), dyzelinui (7,2 proc.), įskaitant žemės ūkio veikloje naudojamą dyzeliną (44,6 proc.), kaitinamojo tabako produktams (65 proc.). 

Jeigu sulauks Seimo pritarimo, jie didės nuo 2020 metų kovo.   

Planuojama, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidintų 53,5 mln. eurų, iš jų didžioji dalis dalis būtų gauta dėl didesnių akcizų dyzelinui (24 mln. eurų ir dar 6,5 mln. eurų iš žemdirbių dyzelino) bei etilo alkoholiui (10 mln. eurų).

V. Šapokos teigimu, didinant akcizus norima plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, labiau skatinti sveikatinimą. 

„Prognozuojamos biudžeto pajamų padidėjimas iš tabako akcizo būtų apie 6 mln. eurų per metus, o 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų galėtų pabrangti apie 33 centais“, – sakė V. Šapoka. 

Tokio tabako akcizas didės 65 proc. nuo 68,6 iki 113,2 euro už kilogramą, etilo alkoholio – 10,5 proc., benzino – 7,3 proc., dyzelino – 7,2 proc., o žemdirbių dyzelino – 44,6 proc. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos didėtų 53,5 mln. eurų, vien iš dyzelino akcizo – 24 mln. eurų, iš žemdirbių dyzelino – 6,5 mln, eurų, o etilo alkoholio – 10 mln. eurų.

 Seimo narė Ingrida Šimonytė kitų metų biudžeto projektą apibūdino kaip eilinį ir nieko naujo jame nepastebėjo.

„Eilinis rekordinis biudžetas, galiu taip ironizuoti. Principai tie patys, kaip iki šiol keletą kartų matėme. Ką Dievas atneša ekonomikos augimo pavidalu, tas po truputį padalinama įvairioms socialinėms grupėms, jokiomis reformomis tame biudžete nekvepia“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, socialinio draudimo fondams nėra leidžiama išleisti papildomai gaunamų pajamų.

„Yra keletas dalykų, kurie kartojasi kelintus metus ir, manau, kad yra kažkuria prasme skandalinga. Finansų ministras, norėdamas pasiekti savo įsivaizduojamą valstybės pertekliaus rodiklį, užbrūklina šias grandines ant socialinio draudimo fondų, „Sodros“ ir PSDF, kuriems nėra leidžiama išleisti nei vieno euro iš papildomai gaunamų pajamų. Aš tikrai leidžiu sau užduoti klausimą, ar esame visas problemas sveikatos sistemoje išsprendę, kad sveikatos biudžetas taptų pagrindiniu taupymo šaltiniu Lietuvoje, kad gražiai sueitų buhalterinės knygos, pateikiant biudžeto projektą Briuseliui“, – teigė parlamentarė.

I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad nieko naujo kitų metų biudžeto projekte neįžvelgė.

„Yra ir keistų pasiūlymų – automobilių mokestis, turto mokesčio pakeitimai be galo keisti. Tai, kad Vyriausybė neprisiima drąsos pasakyti, kad jos mokesčių reforma nepavyko ir pakeitimus turi truputį registruoti prezidentas, truputį Seimo nariai, irgi neatrodo kaži kaip. Bet pats biudžetas yra visiškai prognozuojamoje, nieko naujo paradigmoje“, – sakė I. Šimonytė.

Seimas kol kas nepradės svarstyti siūlymo apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą, nors planuojamos maždaug 52 mln. eurų šio mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

Tokį sprendimą Seimas priėmė, atsižvelgęs į Teisės departamento išvadą, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai. 

„Projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jų atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai“, – sako Seimo teisininkai.   

Opozicinės „konservatorių“ frakcijos atstovas M. Majauskas teigė, kad Seimui nusprendus nesvarstyti siūlymo, Finansų ministerija turėtų iš naujo peržiūrėti biudžeto projektą.

„Iš mano patirties, dar nė vienas biudžeto įstatymo arba susijęs projektas, kuris prieštarauja Konstitucijai, nebuvo priimtas. Taip pat ir šis įstatymas, tikėtina, nebus priimtas. Tai reiškia, kad jau dabar mes matome 50 mln. eurų neatitikimą nuo to, kas yra planuojama. Man atrodo, kad labai svarbu būtų grįžti ir subalansuoti biudžetą taip, kad jis atitiktų tuos įstatymus, kurie yra registruoti“, – Seimo posėdžio metu sakė M. Majauskas.

Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą teikia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Zbignevas Jedinskis.  Naujojo mokesčio kritikai teigia, kad jis atsilieps galutinėms bankų paslaugų bei prekių kainoms.   

 

Planuojama, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės sukaupti rezervai 2020 metų pabaigoje turėtų pasiekti 1,69 mlrd. eurų ir sudarys 3,3 proc. BVP (šių metų pabaigoje – 2,2 proc. BVP).

Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.

Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o parlamentarai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.