Taip tvirtina verslo konsultantai, kurie šalies verslininkams talkina perkeliant ar registruojant įmones užsienio šalyse.
Pasak bendrovės „Savesta consulting“ generalinio direktoriaus Vytauto Tureko, vien tik per šiuos metus jo vadovaujama įmonė Lenkijoje padėjo perkelti arba čia įregistruoti kelias dešimtis bendrovių iš Lietuvos. Didžioji jų dalis – transporto įmonės.
Pasak konsultanto, tokia veikla jo atstovaujama bendrovė užsiima ne vienintelė, todėl užsienyje gali būti registruojama šimtai įmonių iš Lietuvos.
„Esme dirbę su didelėmis bendrovėmis iš Lietuvos, kurių parke po kelis šimtus vilkikų. Tačiau daugiausia keliasi mažesnės, nuo dešimt ir daugiau vilkikų turinčios įmonės, kurios labai jautrios mokesčiams ir situacijai rinkoje“, – sakė V.Turekas.
Jis atkreipė dėmesį, kad per pastarąją savaitę iš Lietuvos transporto įmonių atstovų sulaukė itin didelio užklausų skaičiaus dėl galimybes perkelti verslą į Lenkiją.
„Kiek supratome, vežėjų nerimas susijęs su minimalios algos koeficiento ir kelionpinigių didinimu, dėl ko vežėjams tektų mokėti gerokai daugiau mokesčių. Juntama, kad verslininkai dėl to panikuoja – baiminasi, kad mokestinė našta kelia grėsmę jų įmonių egzistavimui“, – kalbėjo V.Turekas.
Vyriausybė siūlo šiuo metu galiojantį 1,3 minimaliosios mėnesinės algos koeficientą (MMA), kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma, didinti iki 1,65. Numatyta, kad kitąmet didės ir pati MMA.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas kritikuoja Vyriausybės siūlymą keisti dienpinigių apmokestinimą, nes siūlomi pakeitimai neigiamai veiktų verslo sąlygas ir šalies įmonių konkurencingumą.
„Projektas yra siūlomas skubotai, jo poveikio vertinimas atliktas atmestinai, o poveikis kitoms veiklos rūšims, išskyrus kelių transportą – nevertintas. Nėra įvertintos kitos alternatyvos, siekiant sumažinti darbo užmokesčio pakaitumo dienpinigiais rizikas“, – rašoma instituto išvadose.
Ieškoti verslo galimybių užsienyje lietuvius verčia ir griežtėjančios finansavimo sąlygos šalyje.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, vidutinės metinės naujų paskolų verslui palūkanų normos nuo 2018 metų pradžios iki 2019 metų kovo ūgtelėjo nuo 2,3 iki 2,8 proc. Šių metų birželio–liepos mėnesį LB atlikta komercinių bankų apklausa liudija, kad kai kurie iš jų laukia transporto sektorių įmonių būklės pablogėjimo, todėl nurodė riboją skolinimą transporto įmonėms.
V.Turekas kol kas Lenkijoje finansavimo problemų iš bankų neįžvelgia. „Įmonėms Lenkijoje padedame paimti kreditus geromis sąlygomis, tad čia krovinių vežimu užsiimančioms bendrovėms palankiau vystyti verslą. Lenkijoje registruotos įmonės taip pat gauna daug geresnes draudimo sąlygas, kurios transporto įmonėse sudaro nemažą išlaidų dalį“, – sakė V.Turekas.
Vežėjams nerimą kelia ne tik mokestinės naštos didinimas, bet ir planuojami Mobilumo paketo reikalavimai kartą per keturias savaites grąžinti vilkiką į įmonės registracijos šalį, taip pat kabotažo apribojimai, komandiravimo bei darbo ir poilsio taisyklių taikymas.
Praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje vežėjai įspėjo, kad dėl išaugusių darbo sąnaudų mažesni vežėjai turėtų apriboti arba visiškai nutraukti vykdomą veiklą. Tuo tarpu didieji vežėjai, siekdami ir toliau būti konkurencingais, priversti įkurti filialus pagrindinėse veiklos šalyse arčiau pagrindinių transporto srautų ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ar Belgijoje.
