Jų gausiai pažiro ir priimant naują Žemės gelmių įstatymo redakciją, į kurią turėjo būti perkeltos Europos Sąjungos direktyvos dėl požeminio vandens bei kitų žemės išteklių tausojimo.
Tačiau galimai prieštaraujant direktyvai, parlamentarai praėjusį ketvirtadienį pritarė valstiečių Valiaus Ąžuolo bei Viktoro Rinkevičiaus pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios numato didžiules nuolaidas žemės ūkiui.
Pagal Seimo priimtas pataisas, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, jeigu per parą išgaunama iki 100 kubinių metrų vandens, nebereikės jokių dabar reikalaujamų leidimų gręžiniui.
Be to, už tokį kiekį per parą sunaudojamo vandens nereikės mokėti nė cento. Tik jeigu šis kiekis bus viršijamas, tada tektų mokėti po 0,3 cento už kubinį metrą, vietoje dabar mokamų 10 centų.
Beje, trigubai mažinti tarifą pasiūlė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, bet jis šią išimtį siūlė kaip kompromisą tuo atveju, jeigu žemės ūkiui naudojamas vanduo būtų apmokestinamas nuo 10 kubų. Vis dėlto pastarąjį siūlymą Seimas atmetė.
Visiems kitiems dabar galiojanti tvarka nesikeičia: gyventojai ar namų ūkiai už vandenį, jei per parą iš gręžinio sunaudoja iki 10 kubinių metrų nemoka, o viršijus šį kiekį, mokama po 10 euro centų už kubinį metrą.
Priėmus šias pataisas ketvirtadienį kilo sumaištis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė pareiškė, kad naujos nuostatos, kurioms nepritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, gali prieštarauti europinei direktyvai, kurią ir taip jau smarkiai vėluojama perkelti į mūsų teisę.
Dėl to balsavimas dėl viso Žemės gelmių įstatymo, kuris draudžia ir anglies dioksido (CO2) laidojimą žemės gelmėse, ketvirtadienį buvo atidėtas. Gali būti, kad jo priėmimas įvyks antradienį.
Žadėjo priminti, kai didins mokesčius
Seimo opozicija pliekia už naujas išimtis žemdirbiams balsavusius valstiečius, tarp kurių šiame Seime yra nemažai ūkininkų. „Keldami mokesčius kitiems už bet ką, patys įteisinate sau karaliavimą. Jei norite gyventi tokioje valstybėje su tokiu solidarumu, prašome, bet kai kitą kartą kelsite mokesčius kitiems Lietuvos gyventojams, aš jums tai priminsiu“, – Seimo valstiečius bandė gėdyti liberalas S.Gentvilas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas taip pat svarstė, kad ūkininkams padarytos išimtys leis prigręžti daug gręžinių ir už tūkstančius kubinių metrų vandens, kuris bus naudojamas gyvulių girdymui bei laukų laistymui, nebus sumokama nė cento.
Politikas mano, kad tokiais sprendimais nevykdomas Europos Sąjungos reikalavimas tausoti požeminio vandens išteklius, o už lengvatas ūkininkams balsavę Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai esą eilinį kartą parodė, kas jiems rūpi labiau. „Gyvulių ūkis kuriamas toliau“, – ironizavo S.Gentvilas.
Anot parlamentaro, nors įstatymai jau nuo 2017 metų numato, kad gręžiniams įrengti būtina gauti leidimus, dauguma ūkininkų jų neturi, be to, nėra ir jokios naudojamo vandens apskaitos.
„Dabar beveik nė vienas ūkininkas už naudojamą vandenį nemokėjo. Iš esmės situacija, priėmus pataisas, niekaip ir nepasikeis.
Aš siūliau sumažinti mokestį už vandenį žemdirbiams, kad tik jie susitvarkytų, pasirūpintų leidimais ir gręžiniai nebūtų šalia mėšlidžių, bet viskas, panašu, liks kaip anksčiau, tik ūkininkai turės dar dargiau lengvatų, o požeminiai vandenys ir toliau bus teršiami“, – nuogąstavo Seimo Aplinkos komiteto vicepirmininkas.
Pamiršta, kad yra žalieji
Dėl praėjusią savaitę įvykusio balsavimo Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai kritikos negailėjo ir anksčiau jai priklausęs parlamentaras Povilas Urbšys.
„Akivaizdu, kad šios frakcijos nariai yra pasimetę tarp savo tapatybės. Kai kalbama apie tame pačiame įstatyme numatytą draudimą laidoti po žeme CO2, valstiečiai čia prisimena, kad yra žalieji. Bet kai priartėjame prie gėlo vandens, kuris naudojamas ir žemės ūkio reikmėms, žalia vėliava suvyniojama ir atsiranda išlygos, kurios naudingos žemdirbiams“, – kalbėjo P.Urbšys.
Anot politiko, įvykęs balsavimas rodo, kad valstiečiams svarbesnis ūkininkų interesas. „Čia kitų mokesčių mokėtojų interesai jiems jau visai neįdomus“, – mano P.Urbšys.
Parlamentaras taip pat mano, kad už ūkininkams palankias pataisas balsavę Seime esantys valstiečiai patenka į galimą interesų konfliktą: „Jų veikla vienaip ar kitaip irgi susijusi su žemės ūkio verslu, nesvarbu, kad galbūt patys jie neturi gręžinių ar moka už vandenį. Bet jie turi verslo santykių su tais, kurie tuos gręžinius turi.
Akivaizdu, kad šiomis pataisomis valstiečiai kuria lengvatines sąlygas žemės ūkio bendrovėms ir kas gali paneigti, kad ateityje ir jiems patiems šie pakeitimai nebus naudingi. Be to, taip partija užsitikrina vadinamųjų lengvatininkų paramą per būsimus rinkimus“.
Tikina, kad patys naudos neturės
Vis dėl to pataisų teikėjai tokius svarstymus kategoriškai neigė. Tiek V.Rinkevičius, tiek V.Ąžuolas tvirtino savo ūkiuose gręžinių neturintys.
V.Rinkevičius portalui tvirtino pataisas parengęs todėl, kad žmonės esą ėmė skųstis, jog pasidaryti gręžinio projektą kainuoja labai brangiai. „Aš žodžiu apklausiau žmones, kurie su tuo susidūrė“, – paklaustas, kuo remiasi kalbėdamas apie brangiai kainuojančius leidimus gręžiniams, dėstė V.Rinkevičius.
Jis taip pat įtaria, kad iš pradžių Aplinkos ministerijos rengto įstatymo projekte buvę griežti reikalavimai dėl gręžinių esą galėjo būti naudingi tiems, kurie išduoda atitinkamus leidimus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas V.Ąžuolas tvirtino, kad daugiausia problemų šiandien esą kyla su dar sovietiniais laikais įrengtų gręžinių įteisinimu ir eksploatacija. „Žmonės susitikimuose ėmė skųstis ir atsirado šios pataisos“, – aiškino ūkininkaujantis politikas.
Bet parlamentaras tvirtino pats gręžinio neturintis ir naudojasi vandens tiekimo įmonės paslaugomis. „Mums ūkyje vandens beveik nereikia, o kiek reikia – siurbiame iš prūdo“, – aiškino komiteto vadovas.
Be to, V.Ąžuolas taip pat tikino, jog Europoje yra šalių, kur ūkininkai esą nemoka už dar didesnius kiekius sunaudojamo vandens.
Tiesa, kalbėdamas su lrytas.lt valstietis negalėjo prisiminti nė vienos jų pavadinimo: „Specialiai rinkau medžiagą, bet man reikėtų ją pasikelti, dabar neprisimenu“.
V.Ąžuolas dėstė, kad ši lengvata labiausiai reikalinga stambius gyvulių ūkius turintiems žemdirbiams, kuriuose sunaudojama daug vandens.
„Bet tuoj jis bus brangesnis ir už pieną. Čia ir turime galvoti – ar mes norime, kad tos fermos liktų, ar viską apmokestinkime, kad jų nebeliktų“, – svarstė komiteto vadovas. Neaišku, kodėl turi mokėti?
Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas Andriejus Stančikas aiškino, kad įstatymais bandoma įtvirtinti dar viena lengvata žemdirbiams – esą niekuo nešskirtinė.
„Tas vanduo naudojamas gyvulininkystėje. Jūs pabandykite ir pataupykite ten vandenį. Įdomu, ką tada kalbėtų gyvūnų gerovės sergėtojai?“, – motyvavo valstietis, kuris taip pat tvirtino, kad priimtos pataisos jo asmeniškai esą nepalies. A.Stančikas taip pat piktinosi, kad dabar esą pasidarė madinga ūkininkams priekaištauti dėl įvairių lengvatų ir mažesnių mokesčių.
„Bet kodėl tada niekas nevažiuoja dirbti į kaimą, jeigu ten taip gerai?“, – klausė komiteto vadovas.
Valdančiosios daugumos atstovas taip pat nesutinka, kad planuojamas mokesčių didinimas gali paliesti visus, išskyrus ūkininkus. „Tas pats dyzelinas brango prieš metus, bet jau visi užmiršo. Be to, net logikos nėra jokios, kodėl žmonės turi mokėti už gelmių vandenį. Ar gi mes per mažai jo turime? Bet toks sugalvotas pasipinigavimas“, – svarstė A.Stančikas.
Kodėl tuomet Seimas nesvarsto galimybės nuo šio mokesčio atleisti visų gyventojų, kodėl išimtis taikoma tik žemdirbiams? „Tai aš ir keliu tokį retorinį klausimą, kodėl reikia mokėti, kai pasaulyje turime didžiausius gėlo vandens rezervus. Atsieit, tokie Europos Sąjungos reikalavimai, kad turime mokėti už visus atsinaujinančius išteklius. Juokinga, bet tuoj gal turėsime mokėti ir už lietaus vandenį?“, – piktinosi valstietis.
A.Stančikas stebėjosi, kad esą dabar visi piktinasi dėl ūkininkams taikomų išimčių ir lengvatų, tačiau jis perspėjo, jog be jų esą riesta gali būti ne tik žemdirbiams, bet ir vartotojams.
„Ta mokestinė našta galiausiai užgultų vartotojus. Ar jie galės nupirkti vis brangstančius maisto produktus? Jei nebūtų dotacijų, šiandien pas mus žemės ūkio jau nebūtų, visi jie jau būtų bankrutavę“, – išimtis gynė politikas.
Buvo maitinami pažadais Tačiau dabar bankrotu gresia ir toms žemės ūkio bendrovėms, kurios rizikavo nemokamai naudoti vandenį iš be leidimų veikiančių gręžinių. Viena tokių – Panevėžio rajone veikianti Daukniūnų žemės ūkio bendrovė, kuriai aplinkosaugininkai skyrė 160 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji neturėjo leidimo gręžiniui.
„Tai rimta kompleksinė problema. Nėra taip, kad mes nebūtumėme kalti, bet baudos yra drakoniškos. Jei nepavyks jos sumažinti, bendrovę gali ištikti bankrotas“, – sakė bendrovės teisininkė Ramunė Glinskienė. Moteris kaltino politikus, kad jie kelerius metus žadėjo išspręsti problemą ir ragino ūkininkus neskubėti rūpintis leidimais gręžiniams.
„Ministras ir kiti politikai ragino mus pakentėti, vis kalbėdavo, kad mes neskubėtumėme ir žadėjo priimti pataisas dėl to 100 kubų ir taip mus įstūmė į kampą. Tai štai: kiek žinau, baudos skirtos ne mums vieniems, o žadėtų pataisų vis dar nėra“, – kalbėjo R.Glinskienė.
