„Fortum“ bus tiktai finansinė investuotoja Vokietijos kompanijoje „Uniper“, kuri yra viena pagrindinių rusiškoms dujoms į Europos valstybes tiekti skirtą dujotiekį tiesiančios įmonės „Nord Stream 2“ partnerių.
Taip buvo kalbama daugiau nei prieš metus.
Bet antradienį Suomijos įmonė išplatino pranešimą, jog suderėta iš dviejų Vokietijos bendrovės akcininkų – „Elliot Management Corp.“ ir „Knight Vinkle Asset Management“ – išpirkti jiems priklausantį daugiau nei 20 proc. akcijų paketą.
Sandoris – jau kitąmet
Tai suomiams kainuos apie 2,3 milijardo eurų.
Tikimasi, kad sandoris bus užbaigtas kitų metų pirmąjį ketvirtį, sulaukus leidimų iš JAV ir Rusijos rinkos priežiūros institucijų. Tuomet „Fortum“ jau valdys daugiau nei 70 procentų „Uniper“ akcijų.
Skelbiama, kad tokiam sandoriui priešinosi „Uniper“ profesinės sąjungos, kurios baiminasi, jog dėl to gali nukentėti kompanijos kredito reitingas.
Mat bent jau anksčiau JAV grasino sankcijomis įmonėms, kurios prisideda prie dujotiekio statybos. Tiesa, jokių sprendimų dėl to nėra priimta.
Teks įvertinti riziką
Lietuvoje veikianti Suomijos valstybinės kompanijos įmonė „Fortum Heat Lietuva“ valdo antrines bendroves „Fortum Švenčionių energija“, „Fortum Joniškio energija“ ir atliekas deginančią „Fortum Klaipėda“.
Taip pat ši įmonė yra „Lietuvos energijos“ partnerė statant Kauno kogeneracinę elektrinę.
Ar tai, kad kompanija „Fortum“ bus viena pagrindinių „Nord Stream 2“ partnerių, nekelia grėsmės mūsų šaliai, kuri visuomet buvo nusiteikusi prieš šį dujotiekį?
„Dujotiekis „Nord Stream 2“ yra visiškai geopolitinis Rusijos projektas.
Tos kompanijos, kurios ir prisideda prie jo, ir dalyvauja mūsų energetikos sistemoje, turėtų būti stebimos itin akylai.
Norėtųsi, kad jos mūsų šaliai keltų kuo mažiau rizikos, todėl reikalinga stipri kontrolė.
Tikiuosi, kad tokia ji yra ir bus“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Dėmesys – ne naujiena
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilijus Poderys svarstė, kad iki šiol grėsmių dėl „Fortum“ veiklos Lietuvoje nekilo.
„Mūsų šalyje jiems tenkanti šilumos ar elektros gamybos dalis yra palyginti nedidelė. Be to, kam reikia, tas žino, kad ši įmonė turi labai daug verslų Rusijoje“, – sakė V.Poderys.
„Fortum Heat Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius tvirtino, kad jei specialiosioms tarnyboms reikės papildomos informacijos, jos ją tikrai gaus.
„Ir iki šiol ją teikdavome, nes mūsų institucijos domisi tokiais dalykais. Papildomas dėmesys visuomet buvo ir tebėra juntamas, nemanau, kad ateityje jo bus daugiau. O šiaip tai yra pagrindinės kompanijos sandoris, mes kaip dirbome Lietuvoje, taip toliau ir dirbame“, – aiškino A.Kasparavičius.
Glaudūs ryšiai su Rusija
Suomijos bendrovė „Fortum“, pasak rusiškos „Forbes“ versijos, yra viena iš trijų labiausiai nuo verslo Rusijoje priklausomų užsienio investuotojų (kartu su tabako kompanija JTI ir padangų gamintoja „Nokian Tyres“).
Forbes.ru duomenimis, praėjusiais metais suomių apyvarta šioje šalyje siekė daugiau nei milijardą eurų ir tai sudarė 19 proc. visų kompanijos pajamų.
„Fortum“ vadovas Pekka Lundmarkas praėjusią savaitę vykusiame Rusijos energetinės savaitės forume aiškino, kad komerciniu atžvilgiu „Nord Stream 2“ projektas yra labai naudingas, nes Europos valstybės planuoja atsisakyti anglių ir atominių elektrinių, o pačiame žemyne gamtinių dujų gavyba mažėja.
Beje, šio forumo metu „Fortum“ atstovams įteiktas apdovanojimas už investicijas į atsinaujinančiąją energetiką Rusijoje.
Kaip rašo saurenergy.com, suomiai su Rusijos vyriausybės valdoma kompanija „Rusnano“ lygiomis teisėmis yra įsteigę vėjo energetikos plėtros fondą, su kuriuo tikimasi pastatyti 1,823 megavato galios vėjo elektrinių.
Apie „Nord Stream 2“: skaičiai ir faktai
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Rusų partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto.
Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Tačiau kaina, anot Rusijos dujų koncerno valdybos pirmininko Viktoro Zubkovo, gali išaugti keliais šimtais milijonų eurų, jei nebus gautas leidimas tiesti dujotiekį per Danijos teritorinius vandenis. Tokiu atveju pats dujotiekio paleidimas būtų nukeltas bent porai mėnesių.
Iš dviejų 1230 kilometrų ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
