Šią savaitę Seime numatytas galutinis balsavimas dėl Žemės gelmių įstatymo pataisų gali gerokai sujaukti Energetikos ministerijos ir jos vadovo Žygimanto Vaičiūno planus.
Panašu, kad griūvantys energetikų planai ypač parūpo Prezidentūrai. Praėjusią savaitę jos desantas aplankė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Juozą Imbrasą.
Šio politiko vadovaujamas komitetas prieš keletą savaičių turėjo apsispręsti dėl valstiečių Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės ir Kęstučio Bacvinkos siūlymo dar labiau griežtinti praėjusią vasarą Seime įstrigusio įstatymo projektą.
Anksčiau buvo siūloma anglies dvideginį uždrausti laidoti tiktai natūraliose žemės ertmėse, o pagal naujausią valstiečių siūlymą draudimas galiotų ir dirbtinėms ertmėms.
Nuskambėjus tokiam drastiškam pasiūlymui į jau kurį laiką vykstantį energetikų ir aplinkosaugininkų mūšį įsitraukė ir Prezidentūra.
Jos atstovai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto paprašė atidėti pataisos svarstymą, žadėdami iki balsavimo pateikti savo pastabas.
Reikia galimybės tyrimams
Ar prezidento patarėjų komanda Seime svarstomam įstatymui pateikė siūlymų ar pageidavimų? Gal komiteto vadovas išgirdo Prezidentūros poziciją dėl aistrų keliančių pataisų?
Prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus vizito sulaukęs J.Imbrasas patvirtino, kad per susitikimą daugiausia kalbėta apie pataisas, kurioms priešinasi Energetikos ministerija.
Seimo komiteto vadovas tikino prezidento atstovą informavęs, kad parlamentarai yra linkę pritarti siūlomiems draudimams. „Aš tiesiai šviesiai tai pasakiau ir nieko nežadėjau, bet galbūt iš tiesų reikia daugiau diskusijų“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Imbrasas.
Tuo metu, pasak komiteto vadovo, J.Neverovičius kalbėjo aptakiai.
Vis dėlto iš patarėjo užuominų jis esą suprato, jog Prezidentūra norėtų, kad įstatyme liktų galimybė tyrimams, susijusiems su CO2 laidojimo po žeme technologijomis, atlikti.
„Jie sako, kad tai pažangus dalykas, ir nemato bėdų, jei būtų atliekami bandymai. Jų noras, kad šitie dalykai judėtų į priekį, nesustotų“, – paklaustas apie Prezidentūros tikslus sakė komiteto vadovas.
Šalies vadovas žino ne viską?
Pats J.Imbrasas tvirtino linkęs sutikti su Aplinkos ministerijos ir mokslininkų nuogąstavimais.
„Išskyrus Norvegiją, Europoje ši naujovė dar niekur nėra taikoma. Abejoju, ar verta pirmiems veltis į eksperimentus su žemės gelmėmis, nes dar per mažai žinių apie šių technologijų poveikį gamtai“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Imbrasas.
Jis taip pat suabejojo, ar apie nulinės emisijos technologijos pliusus ir minusus yra informuotas prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš to tiesiai patarėjo nepaklausiau, bet man pačiam labai keista, kodėl mes turime tapti eksperimentiniais triušiais“, – purtėsi politikas.
Bet J.Imbrasas teigė išdrįsęs J.Neverovičiaus paklausti, kaip norai atvesti į Lietuvą pasaulyje dar neišbandytas technologijas siūlančius amerikiečius dera su šalies energetikos strategija: „Jis pasakė, kad mums trūksta elektros energijos. Žinau.
Bet juk strategijoje numatyta atsisakyti iškastinio kuro, o čia siūloma deginti dujas ir atliekas laidoti po žeme? Patarėjas atsakė, kad kol kas dar reikia tai daryti.
Tai aš jam siūliau daugiau pastangų nukreipti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažiau eksperimentuoti.“
Prezidentūra dar gilinasi
Prezidentūra nebuvo linkusi plačiau komentuoti J.Neverovičiaus susitikimo su Seimo komiteto vadovu ir savo pozicijos dėl CO2 laidojimo žemės gelmėse.
Į kalbas apie Seime svarstomas pataisas nesileido ir patarėjas.
„Mums atrodo, kad reikia priimti protingą ir valstybei naudingą sprendimą.
Daugiau iš manęs nieko neišspausite, viskas, ką norėjome pasakyti, yra Spaudos tarnybos komentare“, – sakė J.Neverovičius.
Prezidentūros atsiųstas komentaras – lakoniškas. „Prezidento atstovai aktyviai dalyvauja šio įstatymo svarstyme Seime.
Dabar diskutuojame su ekspertais siekdami įsitikinti, kad siūlomas įstatymo pakeitimo projektas yra kokybiškas ir atitinka numatytus nacionalinius interesus“, – perdavė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Seime sklando versija, esą vasarą jau turėjęs vykti balsavimas dėl Žemės gelmių įstatymo atidėliojamas ir dėl šiomis dienomis Vilniuje rengiamos tarptautinės energetikos konferencijos.
Nenori nuvilti amerikiečių?
Prezidento G.Nausėdos globojamame renginyje dalyvauja ir JAV energetikos sekretorius Rikas Perry.
Jo pavaduotojas Danas Broullette’as pavasarį stebėjo, kaip energetikos ministras Ž.Vaičiūnas su amerikiečių kompanijomis sukirto rankomis dėl naujos dujinės elektrinės Lietuvoje galimybių studijos.
Svarstoma, kad 300 MW galingumo dujų elektrinėje būtų naudojamos vadinamosios nulinės emisijos technologijos, t.y. sugaudytas CO2 būtų laidojamas žemės gelmėse, o ne išmetamas į atmosferą, taip išvengiant milžiniškų taršos mokesčių.
Bet Seime priėmus prieštaringai vertinamų technologijų taikymą Lietuvoje ribojančias įstatymo pataisas amerikiečių investuotojams tektų palaidoti savo planus.
