Sprendimas pritrenkia. Uzbekistanas, Vidurinės Azijos šalis, turinti pakankamai dujų atsargų, kad galėtų eksportuoti, pradėjo statyti savo pirmąją atominę elektrinę. Toks strateginis pasirinkimas ištisiems dešimtmečiams susies įsipareigojimais buvusią sovietinę respubliką, išgyvenančią kardinalius pokyčius.
„Energija – tai vystymosi variklis“, – sakė Azijos plėtros banko (Banque asiatique de développement – BAD) viceprezidentas Diwakaras Gupta Taškente vykusioje konferencijoje investicijų klausimais.
„Uzbekistano vyriausybė numatė, kokia bus elektros energijos paklausa ir pasiūla artimiausiais dešimtmečiais, atsižvelgdama į ekonomines prognozes ir savo šalies, turinčios 33 milijonus gyventojų, demografinių procesų dinamiką. „Mes pamatėme, kad yra elektros energijos didelio deficito rizika“, – aiškina puikia anglų kalba energetikos ministro pavaduotojas Žurabekas Mirzamachmudovas.
„Kartkartėmis įvyksta elektros tiekimo atjungimas“, – pripažįsta kitas valdininkas. – Uzbekistano energetikos infrastruktūrą sunkia našta slegia pasenęs sovietinių laikų palikimas“.
Tad prieš metus vyriausybė nusprendė prisijungti prie trisdešimties branduolinės energetikos valstybių klubo (į kurį stoja keturios valstybės, statančios savo pirmąjį branduolinį reaktorių).
Uzbekistanas su Rusija pasirašė vyriausybinį susitarimą dėl dviejų reaktorių po 11 mlrd. dolerių patiekimo su galimybe patiekti dar du. „Rosatom“ pasiūlymas buvo pats įdomiausias, mano Ž.Mirzamachmudovas, kuris taip pat buvo paskirtas vadovauti valstybinei įmonei „Uzatom“. Ši įmonė valdys būsimas gamyklas. Kaip ir kiti užsakovai iš užsienio, Rusija garantuoja projekto finansavimą “, – pažymi „Le Figaro“.
„Su prancūzais ar amerikiečiais laikotarpis tarp tarpvyriausybinio susitarimo ir komercinės sutarties užims trejus metus, o su rusais – šešis mėnesius“, – atvirai pareiškė „Uzatom“ vadovas.
Pasirinkdamas branduolinę energetiką, Uzbekistanas nori kuo daugiau dujų rezervuoti eksportui, o tai yra daug pelningiau, nei jas naudoti vidaus rinkoje. „Šiandien, žiūrint iš komercinės pusės, mes norime uždirbti kuo daugiau pinigų“, – pareiškė valstybinės įmonės „Uztransgaz“, valdančios vamzdynus ir eksportuojančios Uzbekistano dujas, vadovas Ulugbekas Saidovas.
„Tokios kalbos be išankstinių nusistatymų atspindi šalies nueitą kelią nuo pradėtų reformų, kurias vykdo prezidentas Šavkatas Mirzijojevas, pakeitęs po daugiau nei ketvirtį amžiaus trukusio valdymo 2016 m. mirusį autokratą Islamą Karimovą.
Dabartinis valstybės vadovas, kuris buvo I.Karimovo ministras pirmininkas, imasi gilių šalies ekonomikos pertvarkymų“, – pastebi „Le Figaro“ specialusis korespondentas.
„Visa biurokratija nušalinta iš pareigų, yra daug galimybių verslui, – džiaugsmingai sako „Enter Engineering Construction Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Timūras Abdulajevas. – Svarbiu pokyčiu tapo laisvas valiutos konvertavimas.“
Būsima atominė elektrinė sudarys 8 proc. visos šalyje turimos elektros energijos ir tikimasi, kad ji užtikrins 15 proc. visos gamybos. „Branduolinė energetika leis mums įvykdyti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos reikalavimus“, – sako ryžtingas energetikos ministras Ališeras Sultanovas.
Pirmasis Vidurinės Azijos šalių energetikos ministrų dialogas buvo organizuotas rugsėjo pabaigoje Taškente kaip Vidurinės Azijos regioninio ekonominio bendradarbiavimo (CAREC) programos dalis. Už stalo sėdėjo Kinijos atstovas, bet nebuvo vyresniojo brolio – Rusijos ministro. Vienas iš šios institucijos finansinių partnerių yra japono vadovaujamas Azijos plėtros bankas (ADB), kurio narė nėra Rusija. Tai paaiškina jos nebuvimą Taškente vykusiame susitikime. Tačiau Maskvos įtaka buvusioje sovietinėje Uzbekistano respublikoje vis dar yra didelė“, – sako F.Nodé-Langlois.
„Rusų kalba, kaip ir uzbekų, jaunimas kalba kaip ir anksčiau. Rusijos bendrovė „Lukoil“ yra didžiausia investuotoja į angliavandenilius, o pagrindiniai rinkos dalyviai tebėra „Rosneft“, „Novatek“ ir „Gazprom“. Tačiau, kaip ir jo kaimynės Vidurinėje Azijoje, Uzbekistanas, esantis senųjų šilko kelių, nužymėtų tokiais mitiniais etapiniais punktais kaip Samarkandas ir Buchara, kryžkelėje, yra geidžiamas Kinijos partneris. Ministrų konferencijoje dalyvavo Kinijos įsteigto Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) atstovas portugalas.
Praėjusį mėnesį Taškentas atšaukė vizas Kinijos piliečiams siekdamas skatinti turizmą. Kinijos gamintojai labai aktyviai dalyvauja naftos ir dujų įrenginių sektoriuje, taip pat statybose, Pekinas yra ir didžiausias Uzbekistano dujų pirkėjas. Tačiau kur kas daugiau nei rusai, kinai darbuojasi tokiuose ateities sektoriuose, kaip saulės energija, ir netgi dalyvauja elektromobilių gamyklos statybos projekte – ši iškils šalies rytuose esančiame Ferganos slėnyje“, – konstatuoja „Le Figaro“ specialusis korespondentas F. Nodé-Langlois.
Parengė Leonas Grybauskas
